Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai tęsia bendradarbiavimą su verslu. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad dalis apsauginių priemonių, naudojamų pandemijos metu, gali būti nesaugios, į KU jau balandžio pradžioje kreipėsi Klaipėdos LEZ dėl galimo priemonių patikrinimo. Ištirtas kiniškų respiratorių, kuriuos sėkmingai naudoja tiek minėtos bendrovės darbuotojai, tiek medikai, saugumas. Taip pat KU mokslininkai drauge su įmone UAB„Terekas“ sukūrė, patogų, ekologišką veido skydą . O šią savaitę patikrintos vienoje didžiausių Vakarų Lietuvoje Sauliaus Jokužio leidykloje-spaustuvėje pagamintų plastikinių veido skydų „Cloud Line Face Shield“, turinčių CE sertifikatą, eksploatacinės savybės.
Tyrė keturiais būdais
Šįkart KU mokslininkai savo žiniomis bei gebėjimais pandemijos metu talkino S. Jokužio leidyklai-spaustuvei. Patikrintos joje pagamintų veido skydų eksploatacinės savybės. Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad šie skydai tinkami naudoti tiek visuomenei kaip asmeninė apsaugos priemonė, tiek medikams, dirbantiems su COVID-19 infekuotais pacientais.
Vadovaudamiesi LST EN ISO 527-3:2019 standartu iš apsauginių veido skydų mokslininkai pasigamino bandinius. Jų savybėms ištirti skydai buvo dezinfekuojami UV spinduliuote, ozono kameroje, eksponuojant 1 minutę izopropanolio alkoholyje, taip pat 1 minutę eksponuojant 80 proc. masinės dalies etanolio spirito komerciniu dezinfekavimo skysčiu. Kaip aiškino KU JTI mokslininkai Artūras Tadžijevas ir Žydrūnas Lukošius, buvo atlikti šviesos pralaidumo, UV absorbcijos tyrimai, nustatant nuvertėjimo reikšmę. Taip pat atliktas mechaninių savybių tyrimas nustatant plastiškumo praradimą vertinant jo santykinio tiesinio pailgėjimo verčių mažėjimą, tamprumo modulį bei stiprį tempiant. Mokslininkai vertino ir mikrostruktūros pokyčius.
Paaiškėjo, kad S. Jokužio spaustuvėje pagaminti apsauginiai skydai gali būti naudojami kaip asmeninė apsauginė priemonė asmenims, kurie prižiūri ir dirba su COVID-19 infekuotais pacientais. „Jie gali padėti apsisaugoti nuo pacientų kosėjimo ar čiaudėjimo metu sklindančių sekreto lašelių, kad jie nepatektų ant veido odos ar į akis. Vadinasi, patikrintos priemonės sėkmingai gali būti naudojamos praktikoje. Džiugu, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas leidžia kovoje su pandemija naudoti saugias ir patikimas priemones, pagamintas Lietuvoje“, – tyrimo išvadas apibendrino KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas.
Įvardijo saugiausią dezinfekcijos būdą
KU JTI mokslininkai A. Tadžijevas ir Ž. Lukošius atkreipė dėmesį, kad išsiaiškinta, jog mažiausiai kenkiantis dezinfekcijos būdas skydų medžiagai yra ozono dujos. „Etanolio komercinis tirpalas su glicerinu skydų dezinfekavimui tinkamas naudoti apytikriai iki 60 kartų. Izopropanolis ir UV tinkami dezinfekuoti apie 30 kartų, paskui galimas pablogėjęs PET matomumas per skydą dėl dezinfekcijos metu atsiradusių mikrosubraižymų ir PET gelsvumo. Pažymėtina, kad dėl UV spinduliuotės skydo PET tampa trapus. Dėl mechaninių savybių pokyčio dezinfekuojant UV spinduliuote nerekomenduojama viršyti 100 minučių bendrojo ekspozicijos laiko“, – tyrimo rezultatus apžvelgė Ž. Lukošius. Šie testuoti veido apsauginiai skydai yra tinkami naudoti ir lauke.
„Sveikintina, kad šiuo nerimastingu metu sujungus mūsų turimas technologijas ir kompetentingų mokslininkų gebėjimus bei žinias, patikrinti apsauginiai veido skydai. Reaguojame į šalyje esamą situaciją, norime tiekti tik saugias ir patikrintas apsaugos priemones. Tad net nedvejodami dėl jų eksploatacinių savybių tyrimo kreipėmės į KU ekspertus. Dėkojame už operatyvų mokslininkų darbą ir pateiktas įžvalgas, kurios mums padės padaryti mūsų gaminamus skydus veidui dar tobulesnius“, – sakė ir padėką universiteto bendruomenei reiškė leidyklos vadovas S. Jokužys. Saugios apsaugos priemonės jau naudojamos sveikatos priežiūros įstaigose. Jų jau pagaminta daugiau nei 30 tūkstančių.
