Palydovas atskleidė pavojingą Baltijos jūros grožį

posted in: Įvykiai | 0

Straipsnis iš delfi.lt, Lina Mustafinaitė

Spėkite, kas yra šioje nuotraukoje? Pasirodo, tai – mūsų Baltijos jūra. JAV palydovas „Landsat 8“ užfiksavo nuostabų spalvotą Baltijos jūros vaizdą.

Šioje įspūdingoje nuotraukoje galime pamatyti fitoplanktono žydėjimą. Kiekvieną vasarą šiauriniuose Atlanto ir Arkties vandenyse atsiranda žydėjimas, kuris dažnai apima šimtus, o kartais ir tūkstančius kilometrų. Mokslininkai mano, kad šie žydintys augalai yra melsvabakterės arba mėlynai žali dumbliai – nuo seno jūrose gyvenančios bakterijos, kurios fotosintezės metu sugeria ir saugo saulės energiją. NASA praneša, kad pastaraisiais metais dėl didelio dumblių gausumo Baltijos jūroje išplito „negyvų zonų“. Pasak tyrėjų iš Suomijos Turku universiteto, apskaičiuota, kad negyvoji zona šiemet apims 70 000 kvadratinių kilometrų.

Kodėl atsiranda negyvosios zonos?

Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrinėdami pokyčius Baltijos jūroje taip pat dažnai analizuoja palydovines nuotraukas. DELFI pasiteiravo, kas yra negyvosios zonos Baltijos jūroje? Kaip jos susidaro ir kaip tai paveiks žmonių gyvenimą? Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja Diana Vaičiūtė, pritarė, kad negyvosios arba bedeguonės zonos susidaro dėl dumblių žydėjimo, tačiau netiesiogiai. Didelį poveikį tam daro ir didieji jūrinio vandens įtekėjimai iš Šiaurės jūros. Dominuojant vakarų krypties stipriems vėjams deguonimi turtingas Atlanto vanduo įnešamas į Baltiją. Šis vanduo dėl ištirpusių druskų yra sunkesnis už Baltijos vandenį, todėl keliauja palei dugną ir taip aprūpina giliausias vietas deguonimi. Sumažėjus ciklonų poveikiui jūrinis vanduo Baltijos jūroje nebeatsinaujina, dėl ko deguonis yra greitai suvartojamas dėl didelės organikos kiekio, kurį ir lemia intensyvūs žydėjimai.

Skaitykite daugiau