Tyrimų kryptys:
Dugno ekologija
Tyrimai orientuoti į dugno bestuburius ir augalus (rūšies, populiacijos ir bendrijos lygmenyje), jų funkcinės reikšmės ir jautrumo aplinkos veiksniams vertinimą, buveinių kartografavimą ir jų erdvinį prognozavimą. Siekiame suprasti, kokia jūrinio ir gėlo vandens dugno sistemų struktūra ir funkcinė reikšmė erdvėje bei laike, kaip šios sistemos priklauso nuo aplinkos veiksnių (pvz., vandens druskingumo, hidrodinamikos, skaidrumo), įskaitant žmogaus veiklas (pvz., eutrofikaciją, nevietines rūšis, tralavimą). Visa tai yra labai svarbu integruotam pakrančių zonos valdymui ir aplinkosaugai. Atliekame makrozoobentoso ir makrofitobentoso rūšių ilgalaikę stebėseną, buveinių kartografavimą ir jų funkcinės reikšmės ekosistemoje nustatymą, vystome ir vertiname ekologinės būklės indikatorius. Mokslininkai dirba ne tik Baltijos jūros ir Kuršių marių ekosistemose, bet ir vidaus vandenyse bei už Baltijos regiono ribų: Arkties vandenyne, Baltojoje, Juodojoje, Adrijos jūrose, Europos lagūnose.
Jūrinė gamtosauga ir valdymas
Tyrimai ir veiklos jūrinėje gamtosaugoje yra svarbi jūrinio erdvinio planavimo dalis. Ši kryptis apima tiek naujų žinių gavybą (pvz. bioįvairovės inventorizacijas, svarbių rūšių migracijos ar reprodukcijos tyrimus), tiek ir jų taikymą planuojant gamtos apsaugą – teritorijų zonavimą, saugomų teritorijų steigimą, gamtotvarkos planų rengimą, būklės indikatorių kūrimą ir taikymą būklės stebėsenoje. Ši kryptis dažniausiai integruoja informaciją apie įvairius ekosistemos elementus: dugno buveines, žuvis, jūrinius paukščius ir žinduolius, o taip pat derina šias žinias su informacija apie žmogaus ūkinę veiklą jūroje – jūros išteklių (žuvų, vėjo, smėlio) naudojimą, infrastruktūros (kabelių, vamzdynų, molų ir t.t.) plėtrą, laivybą ir kitas veiklas. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama tokių gamtosaugos priemonių kūrimui ir įgyvendinimui, kurios tiesiogiai gerintų saugomų rūšių ir svarbių teritorijų būklę.
Pagrindinės tyrimų temos ir uždaviniai:
- Dugno buveinių kartografavimas
Tolesnis dugno buveinių kartografavimas ir ilgalaikis zoobentoso ir makrofitų bendrijų stebėjimas jūriniuose ir gėluose vandenyse. Dugno buveinių kartografavimo ir monitoringo metodų kūrimas. - Rūšių pasiskirstymo modeliavimas
Tolesnis statistinių prognozavimo metodų (pvz., netiesinės regresijos, sistemos mokymasis) testavimas ir taikymas, siekiant įvertinti dugno rūšių pasiskirstymą pagal ekologinius scenarijus įvairiose erdvinėse skalėse. - Bentoso ekologinės būklės vertinimas
Zoobentoso ir makrofitų rodiklių, skirtų pakrantės, tarpinių ir vidaus vandenų ekologinei būklei įvertinti ir stebėti, kūrimas ir testavimas remiantis Jūrų Strategijos Pagrindų Direktyva ir Vandens Pagrindų Direktyva.
Nariai:
Dr. Martynas Bučas
Grupės vadovas, makrofitų kartografavimas ir monitoringas, ekologinės kokybės stebėsena ir vertinimas, rūšių paskirstymo modeliavimas
Dr. Andrius Šiaulys
zoobentoso kartografavimas ir monitoringas, rūšių paskirstymo modeliavimas, bentoso svarbos vertinimo sistema, zoobentos funkcinis vaidmuo
Dr. Darius Daunys
jūrinės saugomos teritorijos ir aplinkosauga, tralavimo poveikio vertinimas, bentoso buveinių kartografavimas, zoobentoso funkcinis vaidmuo
Dr. Sergej Olenin
bentoso buveinių kartografavimas ir ilgalaikė zoobentoso stebėsena, nevietinių rūšių poveikio vertinimas ir priemonės
Dr. Aleksej Šaškov
bentoso buveinių ir nerštaviečių kartografavimas
Dr. Ingrida Bagdanavičiūtė
pakrančių pokyčiai, GIS ir daugiakriteriniai metodai
Dr. Kęstutis Dučinskas
Erdvinės statistikos metodai
Doktorantė Romualda Chuševė
zoobentoso rodikliai, signalo aptikimo teorija
Doktorantė Sabina Solovjova
ilgalaikė zoobentoso stebėsena
Doktorantė Vaiva Stragauskaitė
makrofitų ir oposporų kartografavimas