2017 metų balandžio 26–28 dieną Palangos Kurhauzo salėje vyko Klaipėdos universiteto ir asociacijos „Baltijos slėnis“ organizuota 10-oji jubiliejinė nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai“.
Jau dešimtmetį konferencija „Jūros ir krantų tyrimai“ nepraranda aktualumo – graži iniciatyva sukurti forumą, skirtą praktinėms pajūrio regiono problemoms, kiekvieną pavasarį sukviečia diskusijai mokslo, pajūrio regiono savivaldos, verslo, saugomų teritorijų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovus.
Šių metų trijų dienų trukmės renginyje iš viso dalyvavo 98 dalyviai, perskaityti 34 žodiniai pranešimai, kurie pagal tematikas buvo suskirstyti į šešias temines sesijas: Miestas prie jūros: mokslas, verslas, aplinka; Nuo planktono iki koklių…; Žmogaus veiklos pėdsakais jūros gelmėse; Pajūrio ir jūros flora ir fauna – sava ir svetima; Jūrinės technologijos mokslui ir gyvenimui. Tradiciškai daugiausiai pranešimų sulaukta iš Klaipėdos universitete susitelkusio jūros mokslų potencialo – biomedicinos mokslų srities Ekologijos ir aplinkotyros mokslų krypties mokslininkų. Taip pat savo pasiekimus pristatė kasmetiniai konferencijos dalyviai iš Gamtos tyrimų centro bei Lietuvos energetikos instituto.
Konferencijos dalyviai pristatė naujausius tyrimus, susijusius su žmogaus veiklos pasekmėmis jūroje bei neigiamo poveikio prevencija. Aptarti žvejams svarbūs klausimai bei žvejybos sukeliamas poveikis aplinkai, t. y. žiemojančių jūros paukščių priegaudos žvejybiniuose tinkluose mažinimo būdai, tralavimo poveikis dugno buveinėms, invazinio grundalo galima konkurencija dėl mitybinių išteklių su vietinėmis verslinėmis žuvų rūšimis, pavojingų medžiagų kaupimosi įvairaus tipo ir gylio nuosėdose tendencijos. Pristatyti bendri Lietuvos ir Švedijos mokslininkų eksperimentiniai darbai parodė, kokių galėtume sulaukti pasikeitimų Baltijos jūros mikroorganizmų bendrijose dėl klimato kaitos. Nagrinėti įvairūs aplinkos ir ekosistemų funkcionavimo aspektai – vandens išgaravimo prognozės, bangavimo uoste dėsningumai, pavojingų sveikatai cheminių elementų sklaida, zooplanktono funkcinė įvairovė, fosforo pernaša iš Kuršių marių į Baltijos jūrą, melsvabakterių ekologinė reikšmė, pristatyti aplinkos kokybės vertinimo indeksai.
Savo vietą konferencijoje rado ir technologijos mokslų srities atstovai, pristatę pranešimus apie pavojingų pramonės objektų veiklos rizikos vertinimą, suvirinimo technologijas, transmisijos dinamines charakteristikas, variklių darbo proceso modeliavimą, laivų balastinių vandenų valymo įrangą, bei humanitarinių mokslų srities mokslininkai, vykdantys povandeninius archeologinius tyrimus. Pastarieji pristatė pranešimą apie ankstyvojo Holoceno žmonių gyvenimo pėdsakus Baltijos jūroje.
Stendinių pranešimų sesijoje buvo pristatyti 28 stendiniai pranešimai, kurių tematika praktiškai apėmė visas konferencijos metu nagrinėtas jūrinio mokslo tematikas. Keletas stendinių pranešimų autorių pasinaudojo konferencijos organizatorių suteikta galimybe sesijos pradžioje trumpai pristatyti savo tyrimų rezultatus žodžiu, pasisakymą iliustruojant keliomis skaidrėmis. Pažymėtina, kad šiemetinėje konferencijoje buvo pateikti ir du pranešimai, parengti mūsų universiteto partnerių iš Ukrainos mokslų akademijos, kuriuose pristatoma geologinių-geofizinių jūrinių tyrimų metodika bei kai kurie Lietuvos pajūrio regiono gelmių geologinės sandaros ypatumai, nustatyti kosminių metodų pagalba. Tradiciškai, visų sesijų moderatoriams susibūrus į komisiją, buvo renkamas įdomiausias bei inovatyviausias stendinis pranešimas, o taip pat, pašmaikštaujant, buvo išrinktas ir „alternatyvus“ stendinis pranešimas. Šiemet komisija už aktyvų dalyvavimą pristatant seriją stendinių pranešimų, bei atsižvelgiant ir į ne ką mažesnį aktyvumą parengiant žodinius pranešimus, konferencijos rėmėjų prizą skyrė jaunųjų biogeochemikų grupei (R. Barisevičiūtei, I. Vybernaitei-Lubienei, D. Vaičiūtei, J. Petkuvienei, M. Žiliui), o taip pat nutarta paskatinti ir doktorantę J. Galinienę, kurios kartu su keletu bendraautorių parengtas pranešimas reprezentuoja naują tyrimų kryptį Pajūrio regione – landšaftų terminių savybių analizę taikant distancinius metodus.
KONFERENCIJOS ORGANIZATORIAI
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centras, Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, Asociacija „Baltijos slėnis“.
MOKSLINIS KOMITETAS
Prof. dr. Albertas Bitinas, dr. Nerijus Blažauskas, prof. dr. Inga Dailidienė, prof. dr. Darius Daunys, prof. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė, prof. dr. Jolanta Janutėnienė, prof. habil. dr. Sergejus Lebedevas, doc. dr. Jūratė Lesutienė, doc. dr. Rima Mickevičienė, prof. habil. dr. Sergej Olenin, doc. dr. Renata Pilkaitytė, prof. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas.