Lietuvos mokslininkai, studentai ir moksleiviai pristatė naujausius Baltijos jūros aplinkos būklės tyrimus nacionalinėje konferencijoje Klaipėdos universitete (KU).
2019 metų gegužės 9-10 d. vyko KU Jūros tyrimų instituto (JTI) organizuota 12-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2019“.
Dviejų dienų trukmės renginyje dalyvavo 88 tyrėjai iš visos Lietuvos. Tai regiono savivaldos, verslo, saugomų teritorijų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai. Pirmą kartą tarp konferencijos dalyvių buvo ir mokyklų gimnazistai iš Klaipėdos Baltijos gimnazijos bei Klaipėdos „Ažuolyno“ gimnazijos. Moksleiviai pristatė tiriamuosius darbus, kuriuos atliko kartu su KU JTI mokslininkais.
Pirmoji konferencijos sesija, kurią moderavo KU JTI direktorė Zita Gasiūnaitė, buvo skirta analizuoti globalius procesus ir jų atspindžius biologinėse sąveikose bei žmogaus gyvenime. Pirmąjį pranešimą skaitė kviestinis lektorius, svečias iš Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimų centro tyrėjas dr. Andrej Spiridonov. Jo pranešimo tema apie paleobiologiją, makroevoliuciją ir makroekologiją sudomino daug klausytojų ir suteikė informacijos apie šių disciplinų svarbą. Lektoriaus teigimu, šie tyrimai yra ypač aktualūs ir jiems būtina skirti daugiau dėmesio.
Svečias iš Vilniaus, prof. dr. Albertas Bitinas savo pranešimo metu nurodė priežastis, kurios turėjo įtakos Baltijos jūros vandens lygio svyravimams poledynmečiu.
Konferencijos metu skaitytuose pranešimuose buvo nagrinėjami jūros aplinkos tyrimų klausimai, nuo geofizinių tyrimų duomenų ir kvartero geologinės sandaros nustatymo iki jūros dugno kartografavimo, apvelingo poveikio marių ekologinei būklei, ir geoterminio vandens poveikio psichoemocinei žmogaus būklei.
Antrojoje sesijoje („Medžiagos ir technologijos pramonei ir laivybai“) buvo kalbama apie technologinių sprendimų kūrimą logistikoje, transporte bei pramonėje. Tuomet pristatyti KU tyrėjų atlikti tyrimai. Plačią konferencijos dalyvių auditoriją sudomino dr. Mindaugo Mitkaus pranešimas „Ar sunku matyti po vandeniu nardantiems paukščiams?“. Pranešėjas, optinius reiškinius – šviesos sklidimą, atspindį, lūžį – iliustravo vaizdingais pavyzdžiais iš jūrinių paukščių gyvenimo.
KU mokslininkas prof. dr. Sergej Olenin kalbėjo apie būtinybę kurti ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri padėtų identifikuoti ir esant ekstremalioms sąlygoms pranešti suinteresuotoms institucijoms ir įstaigoms apie kenksmingų vandens organizmų ir patogenų aptikimą uosto akvatorijoje. Tokios sistemos tikslas yra laiku įspėti apie kritines biologines sąlygas, kai uostuose ir aplinkinėse akvatorijose atsiranda minėti organizmai.
Pranešimuose buvo paliestos pačios įvairiausios temos, inovatyvių nuotolinių metodų taikymas biotos vertinime. KU magistrantas Edvinas Tiškus pristatė drono ir Sentinel-2 duomenų panaudojimo galimybes vertinant vandens makrofitų tūrio, aukščio ir ploto pokytį Platelių ežere, bei kaip šie duomenys gali būti praktiškai pritaikyti gamtotvarkoje.
Julius Morkūnas pristatė, kaip kombinuojant vizualinius stebėjimus ir satelitinus siųstuvus galima įvertinti Kuršių marių vandens paukščių gausumą ir pasiskirstymą. Preliminarūs duomenys gauti iš siųstuvo atskleidė, kad kormoranams būdinga individuali migracijos elgsena, kuri gali turėti skirtingą poveikį fosforo apykaitai Kuršių mariose.
Stendinių pranešimų sesijoje buvo pristatyti 29 pranešimai. Geriausiu stendiniu pranešimu buvo išrinktas studentės Veronikos Biveinytės pranešimas „Juodųjų ančių ir nuodegulės mityba rytinėje Baltijos jūros priekrantėje žiemojimo metu“. Studentės tyrimui vadovavo lektorius Julius Morkūnas.
Konferencijos organizatoriai dėkoja rėmėjų įmonėms UAB „InGeo“, UAB „Geoconsulting“, UAB „Garant Diving“ ir UAB GeoBaltic.
