2009 m. gegužės 9–15 d.
Klaipėdos universitete ir Klaipėdos mokslų technologijos parke vyko renginiai, skirti Europos dienai ir Europos jūrų dienai paminėti. Pagrindinis šių renginių tikslas – suvienyti politikos, mokslo ir verslo atstovus, suaktyvinti jų tarpusavio bendradarbiavimą jūrinės politikos klausimais tuo pačiu pasidalinant naujausia moksline bei technologine patirtimi.
Visą savaitę Klaipėdos mokslo ir technologijų parke buvo galima aplankyti virtualią jūrinių inovacijų parodą, kurioje lankytojai turėjo galimybę susipažinti su parodos dalyvių pateikta vaizdine medžiaga,informuojančia apie pasiekimus ir inovacijas jūriniame sektoriuje.
Tarptautinėje konferencijoje „Baltijos jūrinių inovacijų forumas“, vykusioje gegužės 15 d., buvo pristatytos rengiamo ES dokumento „Baltijos jūros strategija“ pagrindinės gairės, supažindinta su Lietuvos veiksmų programa jos pirmininkavimo Baltijos šalių taryboje laikotarpiu, prasidedančiu liepos mėnesį, aptarti veiksniai, skatinantys šalių partnerystę įgyvendinant ES integruotą politiką mokslo, studijų bei verslo srityse.
Konferencijoje pranešimus skaitė žymūs politikos, mokslo bei verslo atstovai: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Rusijos transporto ministras Igor Levitin, Lenkijos Europos integracijos komiteto ministro pavaduotojas Piotr Serafin, Latvijos Respublikos transporto ministerijos sekretorius Nils Freivalds, Direktorato E – teritorinio bendradarbiavimo tikslais: Belgija, Prancūzija, Airija, Liuksemburgas ir Jungtinė Karalystė, direktorius Jose Palma Andres, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sekretorė Lina Domarkienė, Europos komisijos Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir nejūrinių šalių direktorato atstovė Izolda Bulvinaitė, Vokietijos Rostoko universiteto Jūrų departamento mokslinis sekretorius Frank Christoph Hansen, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto atstovas, konsultantas Vladas Stūrys, ScanBalt atstovas Daumantas Matulis, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Artūras Razinkovas.
Pranešėjai atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūros regiono valstybės turi stiprinti bendradarbiavimą inovacijų srityje, kad regionas taptų atvira, pažangia ir konkurencinga Europos dalimi, kuriančia visuomenės gerbūvį globaliame pasaulyje.
Popietinėje konferencijos dalyje vyko diskusijų forumas „Mokslas ir inovacijos: Baltijos jūrinė strategija“, kuriame pasisakė Baltijos šalių universitetų, mokslinių tyrimų institutų, mokslo ir technologijų parkų atstovai. Sekcijai pirmininkavo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Artūras Razinkovas.
Diskusijų metu buvo aptartos šios temos:
- Baltijos jūrinių mokslų integracija: Europos perspektyvos
Diskusijų forumo dalyviai aptarė Baltijos jūrinių mokslų integraciją į Europos tyrimų sritį bei dabarties iniciatyvos (tokios kaip, BONUS ERA-NET PLUS), tolesnę regioninę ir europinę jūrinių mokslų integraciją bei finansavimą. Pranešimus pristatė Kaisa Kononen, BONUS EEIG, Suomija: „Baltijos jūrinių mokslų integracija“ ir Jurgita Stonytė, Tarptautinio mokslo ir technologijų agentūra, Lietuva: „Vystymo programos Lietuvoje“.
- Baltijos jūros aplinkosaugos administravimas
Šia tema buvo plačiai diskutuojama apie svarbiausias Baltijos jūros administravimo problemas bei su erdviniu planavimu susijusius iššūkius ir kovą su eutrofikacija. Pranešimą „Aplinkosauginio administravimo problemos Baltijos jūros regione“ pristatė Juliusz Gajewski iš Gdansko Jūrų instituto (Lenkija).
- Jūrinių technologijų inovacijos ir jų sąsajos su tyrimais
Aktuali ir daug diskusijų sukėlusi tema siejosi su technologine pažanga ir naujausiais išradimams bei jų pritaikymu Baltijos jūros regione.
Svein Winther (Unifob aplinkos tyrimai, Norvegija) pristatė jūrinio mokslo ir pramonės bendradarbiavimą Norvegijoje.
Joachim Brodda, Balance Technology Consulting GmbH, Vokietija: „Europos jūrinio bendradarbiavimo inovacijos ir tyrimai: JPF (Europos jūrų pramonės forumas)“
Stefan Jankowski, Ščecino jūrų universitetas, Lenkija: „Ščecino jūrų universiteto bandomoji navigacinė sistema“.
Kaspar Kalnins, Rygos technikos universitetas, Medžiagų ir statinių institutas (RTU-IMS), Latvija: „Pelningas mąstymas: EK struktūrinė programa inovacijoms Baltijos valstybėse stiprinti“.
Konferencijos ir diskusijų forumo metu suformuluotos idėjos buvo išdėstytos konferencijos rezoliucijoje.
Vakare vyko baigiamoji renginio dalis – iškilminga tarptautinio verslo žurnalo JŪRA MOPE SEA apdovanojimų „Vėjų rožė“ (Windrose) ceremonija. Jos metu buvo įteikti apdovanojimai geriausių, inovatyviausių projektų autoriams.
Nominantai:
I. Už jūrų valstybės įvaizdžio stiprinimą
- Apdovanotas Lietuvos buriuotojų sąjungos ir buriuotojų klubo „Ambersail“ projektas „Tūkstantmečio odisėja“ – už Lietuvos vardo ir jūrinių laimėjimų garsinimą pasaulyje.
- Sail Training International projektas „The Tall Sips‘s Races“ – už didžiausios tarptautinės burlaivių regatos organizavimą, tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą, jūrinių tradicijų propagavimą, jaunimo ugdymą jūrine dvasia.
- Laivybos kompanijos „DFDS Lisco“ projektas „Keltų linijos“ – už nuolatinių laivybos linijų išsaugojimą, laivyno, plaukiojančio su Lietuvos vėliava, modernizavimą.
II. Už inovacijų jūrų versle vystymą
- Apdovanotas Vakarų laivų gamyklos ir kompanijos „BARD Engineering“ projektas „Laivas vėjo jėgainių statybai jūroje“ už naujų technologijų įdiegimą, mokslo laimėjimų taikymą gamyboje.
- Baltijos laivų statyklos projektas ESVAGT (multimodalinis laivas naftos platformų aptarnavimui) – už naujų technologijų įdiegimą ir pritaikymą laivų statyboje.
- Bendrovių grupės „Alna“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos projektas KIPIS (Krovinių ir prekių informacinė sistema) – už naujausių informacinių technologijų diegimą krovos procesų valdyme.
III. Už mokslo laimėjimus tiriant Baltijos jūrą ir pajūrį
- Apdovanotas bendras Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos mokslininkų projektas „Power“ – už atsinaujinančios energijos gavybos Baltijos jūroje propagavimą.
- Klaipėdos universiteto mokslininkų kolektyvo projektas „Medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras“ – už šiuolaikinės mokslinių tyrimų laboratorijos sukūrimą ir naujų technologijų taikymą moksliniuose tyrimuose.
- Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos profesoriaus Rimo Žaromskio monografija „Baltijos jūros uostai“ – už Baltijos jūros uostų vystymosi analizę ir tolimesnės raidos perspektyvų prognozes.
IV. Už jūrinio mentaliteto ugdymą
- Apdovanotas Klaipėdos aukštosios jūreivystės mokyklos projektas „Jūrininkų rengimas Lietuvoje“ – už jaunimo ugdymą, aukštos kvalifikacijos jūrininkų rengimą ir jūrinių tradicijų propagavimą.
- Klaipėdos universiteto mokomojo burlaivio „Brabander“ ir Juodkrantės kadetų mokyklos projektas „Kadetas“ – už jaunimo ugdymą jūrinių tradicijų dvasia.
- Lietuvos jūrų muziejaus ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto projektas „Jūrų laboratorija po atviru dangumi“ – už jūrinės kultūros ir mokslo žinių populiarinimą visuomenėje.
