Apie projektą ADAMANT
Ar esate susimąstę, kas yra bendro tarp klimato kaitos, tirpstančių ledynų ir taršos plastiku? Europos Arktis – dėl klimato kaitos vienas sparčiausiai šylančių regionų planetoje. Jeigu anksčiau Svalbardo pakrantės ledu sukaustytos išbūdavo 7-9 mėnesius, tai šiuo metu – vos 2-3 mėnesius žiemos pabaigoje. Taip pat stebimas ir ledynų atsitraukimas, siekiantis iki pusės kilometro per metus, kas, savo ruožtu, atlaisvina naujas erdves jūros dugne florai ir faunai. Trumpėjanti arktinė žiema lemia tai, kad čia išgyventi ir prisitaikyti gali atklydėliai iš šiltesnių regionų - borealiniai organizmai, kad ir tie, kurie gyvena Baltijos jūroje. Tokių rūšių įsikūrimas ir konkurencija su arktiniais organizmais gali lemti drastiškus pokyčius mitybiniuose tinkluose, kas sąlygotų vietinių populiacijų mažėjimą ar net nykimą.
Tačiau Svalbardą nuo borealinių organizmų invazijos saugo milžiniškas geografinis barjeras – 1000 km besidriekiantis atšiaurus vandenynas. Tokį atstumą dugno organizmų lervutėms, vandens stulpe gyvenančioms vos kelias savaites, įveikti yra neįmanoma. Tad kur yra problema? Plastikas. Jeigu tiksliau – makroplastikas. Stambios plastikinės šiukšlės (dėžės, statinės, tinklai, plūdurai ir t.t.), skirtingai nei lervutės, šį barjerą įveikti gali, nors kelionė gali trukti mėnesius ar net kelis metus. Vandens paviršiuje plūduriuojančios plastikinės atliekos tampa laikinais namais borealinėms rūšims, kurios šiukšle, tarsi laivu, pasiekia šylančią Arktį. Intensyvėjanti tarša – didesnė tikimybė nevietinėms rūšims atsidurti Arktyje, šylanti Arktis – didesnė galimybė šioms rūšims įsikurti, išgyventi ir suklestėti.
Projekto tikslas - apibūdinti deglacijuotų arktinių pakrančių kolonizavimo mechanizmą ir dėsningumus. Siekdami tai išaiškinti, mes tiriame dugno buveines neseniai nuo ledo atsilaisvinusiuose Špicbergeno fiorduose ir lyginame jas su šimtus metų nuo ledo laisvomis vietovėmis. Dvišalis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas bus naudingas abejoms šalims: Lietuvos mokslininkai turi didelį įdirbį biologinių invazijų tyrimuose, GIS, statistinio modeliavimo metodų taikyme ir dugno buveinių kartografavime, tuo tarpu Lenkijos mokslininkai turi ilgametes tradicijas ir patirtį Svalbardo tyrinėjimuose, taip pat atitinkamą infrastruktūrą - poliarinę stotį ir Arkties tyrimams pritaikytą mokslinių tyrimų laivą.
