Straipsnis iš 15min.lt
Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Julius Morkūnas kasdien užsiima kruvinu darbu – jam tenka pjaustyti iš žvejų gautas ledines antis ir juodakaklius narus. Abiejų šių rūšių paukščiai – įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Mokslininkas stebisi, kaip antims pavyksta prisitaikyti prie nedėkingų sąlygų, kai panirę jos neberanda įprasto maisto, o vis daugiau jūros kilometrų juosia paukščiams mirtini žvejų tinklai.
Per du dešimtmečius vandens paukščių sumažėjo perpus „Lietuvos ornitologų draugija inicijavo projektą, bendradarbiaujame su žvejais ir mėginame atrasti aplinkai draugiškus žvejybos įrankius. Žvejai mums atiduoda paukščius, kurie būna įsipainioję į tinklus ir žuvę. Tuomet paukščiai atvežami į Klaipėdos universitetą ir čia yra apdorojami“, – pasakoja J.Morkūnas. Pašnekovo teigimu, žvejų Baltijos jūroje mažėja, nes mažėja ir žuvų, be to, didelę žalą kasdieniam verslui padaro Baltijos jūros ruoniai.
Prieš kelerius metus Europos Sąjunga pasiūlė kompensacijas visiems, norėjusiems pasitraukti iš žvejybos verslo, dalis tuo ir pasinaudojo. Ledinės antys misdavo midijomis. Dabar, turime hipotezę, jog invazinės žuvys – grundalai – tiesiog suvalgo tą maistą, antims tenka ieškotis kitų maisto šaltinių. „Žvejų sumažėjo, tačiau likusiems reikia įdėti daug daugiau pastangų, kad sugautų tą patį kiekį žuvies. Jei anksčiau jiems tekdavo statyti 500 metrų tinklą ir turėdavo darbo visai dienai (traukti žuvį ir darinėti), tai šiandien reikia pastatyti jau 2 kilometrų ilgio tinklus. Tai lemia, kad padaugėja į juos įsipainiojusių laukinių paukščių“, – situaciją nušvietė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas.
