Iš 15min.lt, J. Andriejauskaitė
Pajuodusios palangės, pajuodusi žolė, o kaltininkų – nėra. Taip jaučiasi klaipėdiečiai, gyvenantys uosto patvoryje. Keletą mėnesių taršos duomenis rinkę Klaipėdos universiteto mokslininkai trečiadienį pristatė duomenis ir nevyniodami žodžių į vatą pirmą kartą garsiai ir konkrečiai bedė į taršos šaltinį – tai bendrovė „Klasco“. Būtent čia kraunama geležies rūda dulkių pavidalu atkeliauja į klaipėdiečių namus. Dulkių aptinkama 650 m spinduliu, tarša pasiekia ir kitą Kuršių marių krantą – Smiltynės teritoriją.
„Klaipėdiečių oro kokybė priklauso nuo to, kur jie gyvena. Jei gyvena prie uosto įmonių, deja, jie kenčia. Mūsų tikslas buvo nustatyti, koks yra „Klasco“ poveikis. Nustatėm, kad krovinio cheminė sudėtis atitinka tai, kas nusėda ant paviršių, ant palangių. Tie skundai pagrįsti, mums pavyko šiuo metodu įrodyti tai. Žinoma, dalelės stambios, nepatenka į organizmą ir kvėpavimo takus, bet tai aplinkos užterštumas“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkė Nadežda Lazareva. Tyrimą moteris atliko kartu su kolega, dr. Pauliumi Rapaliu.
Tyrime dalyvavo ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovai. Anot mokslininkų, per keletą mėnesių buvo atlikti du tyrimai – vienas Klaipėdos mieste, dešimtyje vietų išdėstant kaupiklius, kuriuose nusėdo kietosios dalelės, kito tyrimo metu numatyta tolstančiu spinduliu ištirti dešimt vietų aplink „Klasco“ teritoriją. Pirmasis tyrimas mokslininkams leido išanalizuoti kietąsias daleles, nusėdančią jų masę bei elementinę sudėtį. Anot P.Rapalio, iš viso miesto šiame tyrime išsiskyrė trys vietos – Rimkų gatvė, kur labai didelis nusėdančių kietųjų dalelių kiekis, taip pat Gulbių gatvė, esanti šiaurinėje Klaipėdoje, ties bendrove „Klasco“ bei ties Baltijos žiedu, kur pakankamai intensyvus transporto eismas.
Antrojo tyrimo duomenys parodė, kad bendrovėje „Klasco“ kraunamos geležies dulkės, nukeliavusios net 650 metrų spinduliu, pasiekė tyrimo kaupiklius. „Šiuo atveju ėmėme ir krovinio, ir grunto mėginius tose teritorijose. Galima konstatuoti, kad kito šaltinio, sukuriančio tokį kiekį geležies, nėra. Tą galima patvirtinti ir ankstesniu tyrimu, kadangi niekur kitur tokio kiekio geležies nebuvo nustatyta“, – sakė P. Rapalis.
