Iš nara.lt
Teksto autorė: Indrė Kiršaitė
Pastaruosius kelerius metus nafta Baltijos jūroje išsilieja maždaug kas pusmetį. Šia analize siekiu suprasti, kodėl Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje ir kodėl naftos išsiliejimai yra tik viena to priežasčių.
Gruodžio pabaigoje Būtingės naftos terminale trūkus žarnai, į Baltijos jūrą išsiliejo 480 litrų naftos. Naftos dėmė buvo 4 kilometrų ilgio ir 100 metrų pločio, kol galiausiai išsisklaidė jūroje. Aplinkos ministerijos teigimu, žala aplinkai siekė 12 tūkst. eurų, o ją atlyginti turės terminalą valdanti įmonė „Orlen Lietuva“.
Lietuvos teritorijoje nafta Baltijos jūroje buvo išsiliejusi ir 2020 m. rugpjūtį, du kartus 2019 m. rugpjūtį, taip pat tų pačių metų sausį. Tačiau Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas Sergejus Suzdalevas, tiriantis cheminę Baltijos jūros taršą, sako, kad, palyginus su kitais Baltijos jūros taršos šaltiniais, naftos produktai tėra lašas jūroje.
Pasak jo, naftos išsiliejimai Baltijos jūroje nėra nuolatiniai, o tik pavieniai incidentai, ir naftos kiekiai yra palyginti nedideli ir greitai suvaldomi. Įvykus incidentui, dalis naftos pradeda garuoti, dalis grimzta į dugną, o likusi nafta pasklinda jūros paviršiuje. Taršos pasiskirstymas jūroje priklauso nuo oro sąlygų, ypač vėjo stiprumo ir bangavimo. Todėl labai svarbu į tokius atvejus reaguoti greitai – pasklidusią naftą kuo greičiau lokalizuoti ir likviduoti.
Kiekvieno užfiksuoto naftos išsiliejimo žala įvertinama pinigine suma, tačiau kokia tiesioginė žala padaryta jūros augalijai ir gyvūnijai, įvertinti sunku. Tai priklauso nuo keleto veiksnių – pirmiausia nuo to, kurioje jūros dalyje įvyko išsiliejimas. Jeigu toje jūros teritorijoje auga saugomos augalų rūšys, žiemoja paukščiai ar yra svarbi rekreacinė zona, žala gali būti išties didelė.
„Kalbant apie paskutinį atvejį, Būtingės teritorija nepasižymi saugomų augalų radimvietėmis, kurios galėtų nukentėti daliai naftos nugrimzdus į dugną. Taip pat ir rekreacija yra pakankamai toli nuo šios vietos. Su žuvimis yra paprasčiausia – jos greitai pasitraukia iš vietos, kurioje nesijaučia komfortiškai. Labiausiai nukentėti gali toje vietoje žiemojantys paukščiai. Jie migruoja ir ieško vietų, kuriose jiems patogiausia maitintis. Vienareikšmiškai negalime pasakyti, kiek išsiliejimo metu toje vietoje buvo paukščių – gali būti vienas, gali būti ir šimtas. Nukentėjusiuosius ornitologai pastebi tik vėliau, kai naftai sulipdžius jų plunksnas vanduo išmeta juos į krantą. Nesuteikus reikalingos pagalbos jie gali žūti“, – sako Sergejus Suzdalevas.
Didelė žala gamtai nutiktų išsiliejus labai dideliam kiekiui naftos. Taip 2010-aisiais nutiko JAV, Meksikos įlankoje. Įvykus sprogimui naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“, į aplinką išsiliejo 780 mln. litrų naftos, 11 žmonių žuvo. Sustabdyti naftos veržimąsi į vandenį pavyko tik po trijų mėnesių. Penkių aplinkinių valstijų paplūdimiai pajuodo, žuvo tūkstančiai paukščių, šimtai vėžlių, delfinų ir kitų gyvūnų. Ši ekologinė katastrofa laikoma didžiausia Jungtinių Valstijų istorijoje.
Lietuvoje didžiausia naftos išsiliejimo avarija įvyko prieš 40 metų. Per audrą plukdydamas naftą, tanklaivis „Globe Asimi“ atsitrenkė į molą prie Klaipėdos krantų ir skilo per pusę. Tąkart į jūros aplinką pateko beveik 17 tūkst. tonų naftos teršalų (apie 19 mln. litrų). Nafta padengė paplūdimius nuo Melnragės iki Šventosios – iš viso 80 kilometrų, taip pat pasiekė Latvijos krantus. „Tada nebuvo galimybių greitai surinkti teršalus, žmonės su paprastais kastuvais krovė naftą į mašinas“, – pasakoja Sergejus Suzdalevas. – Nuo to laiko daugiau nieko panašaus nėra buvę.“
