Iš 15min.lt, Jurgita Andriejauskaitė, aktualijų žurnalistė Klaipėdoje
Nuo mažutės lervos iki 16 cm krevetės – tokiais rezultatais džiaugiasi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos komanda, prieš Velykas išauginusi jau trečiąją krevečių vadą. Šįkart džiaugsmas dar didesnis, mat antroji baltakojų blyškiųjų krevečių vada, davusi pamokų, buvo nesėkminga, o šįkart krevetės, patobulinus technologiją, užaugintos sėkmingai ir kur kas greičiau, vos per keturis mėnesius. Anksčiau procesas trukdavo mėnesiu ilgiau. Mokslininkai planuoja, kad iš baseinų bus „sužvejota“ apie 80–100 kg krevečių.
Laboratorijoje, kurioje auga krevetės, tvanku ir drėgna, čia vyrauja apie 30 laipsnių šiluma. Keturiuose baseinuose knibžda šimtai krevečių. Jos prižiūrimos itin akylai, mat šiluma, šviesos srautas, vandens druskingumas ir kiti parametrai labai svarbūs. Pasak mokslininkų, krevetės itin jautrūs organizmai, tad būtent jų stebėjimas, technologijų keitimas leido sėkmingai užauginti trečiąją vadą. Antroji buvo nesėkminga, daug krevečių žuvo, tačiau mokslininkai sako iš klaidų įgiję naudingos patirties.
Pirmąją vadą užaugino tuomet projektą vykdžiusi Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komanda, kuriai pirmuosius žingsnius šioje sferoje padėjo žengti Vokietijos universitetų mokslininkai. „Krevetės itin jautrios stresui. O stresiniu veiksniu gali tapti ir vandens temperatūros pokyčiai ar nepakankamas maisto kiekis. Vienas iš būdų sukurti joms ramią aplinką – nuolat maitinti. Kuo didesnis pilvas, tuo laimingesnė krevetė“, – apie savo patirtį prižiūrint šiuos vėžiagyvius pasakojo būsimasis akvakultūros specialistas, laboratorijoje nuolat su šia jūrine kultūra dirbęs II kurso biologijos ir jūrų biotechnologijos specialybės studentas Jonas Lelys. Jaunuolis savo kursiniam darbui ir tyrimams pasirinko dar vieną stebėjimo sritį – streso poveikį krevetėms ir jų mirtingumui. KU Jūrinių tyrimų instituto, Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas, dr. Nerijus Nika sako, kad mokslininkų tikslas vystant tokią veiklą – sužinoti kažką naujo, tad su kiekviena auginama vada tobulėja ir technologijos.
„Antras mūsų bandymas buvo nesėkmingas, turėjome technologinių problemų, gavome daug gerų pamokų. Tada supranti, į ką turi ypač atkreipti dėmesį. Antrasis mažiausiai pavykęs, o šįkart mėnesiu sutrumpinome auginimo laiką, žymiai sumažinome mirtingumą, stresą. Preliminariai matome, kad negyvų krevečių kiekis baseine, lyginant su ankstesniais kartais, yra reikšmingai pasikeitęs“, – sakė N.Nika. Anot jo, sėkmingesniam darbui įtaką, regis, padarė paprasti biologiniai pakitimai – šėrimo režimas, vandens parametrų palaikymas, šviesos režimas – visų šių parametrų kontrolė yra itin svarbi, nes nuokrypiai kelia stresą gyvūnams. „Universiteto tikslas nėra kuo daugiau užauginti, komercializuoti rezultatus, tačiau įgyti žinių, kompetencijų, konsultuoti verslą, kad pradėtų tokią veiklą, bendradarbiauti, padėti iki stalo atnešti, bet ne tiesiogiai. Nerasite pirkti krevečių su gražiu prekės ženklu „Klaipėdos universitetas“, tikslas ne tas“, – pasakojo mokslininkas.
