2018 metų gegužės 24-25 dieną vyko Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto ir asociacijos „Baltijos slėnis“ organizuota 11-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2018“. Ši konferencija vyksta jau vienuoliktąjį kartą, tačiau nepraranda aktualumo, nes jūros tyrimai vystosi ir padeda spręsti pajūrio regiono problemas. Šių metų dviejų dienų trukmės renginyje dalyvavo 98 tyrėjai ir pajūrio regiono savivaldos, verslo, saugomų teritorijų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
Pirmoje sesijoje didžiąją dalį pranešimų skaitė Klaipėdos universiteto ekologijos ir aplinkotyros doktorantai bei jaunieji mokslininkai („post-dokai“) iš Gamtos tyrimų centro (Vilnius) ir Lietuvos energetikos instituto (Kaunas). Didelį susidomėjimą sukėlė KU doktorantės G. Gyraitės pranešimas tema: „Potencialiai patogeninių Vibrio spp. bakterijų gausumo ir įvairovės tyrimai Lietuvos pajūrio maudyklose“. Autorės teigimu, Lietuvos paplūdimiuose esama potencialiai patogeninių bakterijų, ir nors pas mus šių bakterijų sukeltų mirties atvejų nėra užfiksuota, tačiau tokių įvykių būta kitose Baltijos jūros regiono šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje. Todėl šie tyrimai yra aktualūus ir jiems būtina skirti daugiau dėmesio. Svečias iš Vilniaus dr. J. Dainys pristatė įžuvintų ungurių migracijos Lietuvos upėmis tyrimus, kurie atskleidė koks yra žuvų mirtingumas skirtingo tipo hidroelektrinių turbinose. Kituose pranešimuose buvo nagrinėjami jūros aplinkotyros klausimai nuo DNR metabarkodinimo taikymo žuvų mitybos tyrimuose iki jūros dugno kartografavimo, pajūrio šiukšlių, sieros ir balastinių vandenų konvencijų įgyvendinimo problemų (išsami konferencijos programa: http://apc.ku.lt/krantai2018/index.php/konferencijos-programa/).
Antroje sesijoje (pavadinimu „Mėlynosios ir žaliosios ekonomikos link – mokslo paslaugos verslui ir visuomenei) buvo kalbama apie jūros mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Buvo pristatytos galimybės atlikti fundamentalius ir taikomuosius tyrimus Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto laboratorijose: Mechanikos ir jūrų inžinerijos (vad. dr. A. Tadžijevas), Vandens transporto ir oro taršos tyrimų (vad. dr. P. Rapalis) bei Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos (dr. M. Žilius). KU mokslinio-tiriamojo laivyno darbą pristatė dr. N. Blažauskas, kuris pasidžiaugė, kad laivų užimtumas viršijo lūkesčius. Mokslinių tyrimų laivas „Mintis”, mokslinių tyrimų-mokomasis burlaivis „Brabanderis” ir jachta „Odisėja” nuolat vykdo tyrimus ne tik Lietuvos vandenyse, bet ir už jų ribų.
Trečioji sesija („Lietuvos jūrinis mokslas ir jūrinės aplinkos apsauga”) buvo skirta jūros mokslo ir aplinkos apsaugos politikos bendradarbiavimui. Sesijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministras K. Navickas, LR Seimo narys, Sveikos gyvensenos komiteto pirmininkas D. Kepenis, Aplinkos apsaugos agentūros direktorė A. Margerienė ir šios agentūros specialistės. KU mokslininkas prof. dr. S. Olenin kalbėjo apie jūros mokslo dalyvavimo būtinybę formuojant ES ir Lietuvos aplinkosaugos politiką bei apžvelgė jūros mokslo organizavimą kaimyninėse ES šalyse. Jūros tyrimo departamento specialistė A. Kubiliūtė apžvelgė Lietuvos jūros aplinkos stebėsenos sistemą ir jos vystymosi perspektyvas. Sesija vedė KU jūros biologas prof. dr. D. Daunys. Diskusijos metu, kurioje pasisakė aplinkos ministras, Seimo narys, Aplinkos apsaugos agentūros atstovai bei jūros tyrėjai, buvo prieita išvados, kad būtina stiprinti mokslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą, formuojant ir vykdant aplinkosaugos politiką.
