Visuomenėje nusistovėjęs stereotipinis mąstymas, kad mokslininkas turi būti vyras. Šią nuostatą dar labiau sustiprina suvokimas, kad jūros tyrimai ir technologijos – sritis, kurioje dirba išskirtinai tik vyrai. Atrodytų, kad Jūros tyrimų instituto personalo pasiskirstymas lyčių atžvilgiu (atitinkamai – 68 % vyrų ir 32 % moterų) srities tendencijas tik patvirtina ir nėra prasmės tą situaciją bandyti pakeisti. Tačiau, atlikus išsamesnę darbuotojų struktūros analizę, pastebėta, kad moterų ir vyrų skaičiaus santykis, analizuojant akademinės karjeros tarpsnius nuo doktorantūros iki profesūros, nėra pastovus. Moterų skaičiaus mažėjimo tendencija išryškėja kylant akademinės karjeros laiptais, o kritiniu tarpsniu, kai moterų ženkliai sumažėja, įvardinamas podoktorantūros laikotarpis. Kadangi ši problema yra būdinga daugeliui ES šalių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. STEM) srities mokslo institucijų, efektyvių problemų sprendimo būdų ieškoma tarptautiniu mastu.
2018 metų lapkričio mėnesį Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Tarybos patvirtintas „Lyčių lygybės įgyvendinimo veiksmų planas 2018-2023 metams“ – Horizon 2020 programos projekto lyčių lygybei Baltijos šalių jūrų tyrimų organizacijose užtikrinti (trump. „Baltic Gender“) rezultatas.
Priemonių plane daug dėmesio skiriama akademinę karjerą pradedančioms mokslininkėms, kurių profesinio tobulėjimo tempui įtakos turi ne tik srityje vyraujantys „vyriški standartai“, bet ir šeimyniniai įsipareigojimai. Taip pat numatytos priemonės lyčių aspekto integracijai į mokslinių tyrimų turinį, studijas bei komunikaciją, tokiu būdu siekiant pagerinti ne tik moterų matomumą ir įtraukimo į tyrimų grupes rodiklius, bet ir mokslinių tyrimų grupių rezultatyvumą.
Daugiau skaitykite:
Projektas „Baltic Gender“ finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon 2020“ lėšomis, dotacijos Nr. 710363.
Iliustracijos autorė: Roberta Gaudiešiūtė, Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija
