Iš lrt.lt, Jovita Gaižauskaitė
Baltija – tarp penkių užterščiausių pasaulio jūrų. Ją teršia maistinės, cheminės medžiagos, mikroplastikas ir laivybos pramonė. Klaipėdos universiteto mokslininkai kuria biotechnologiją, leidžiančią neutralizuoti naftos išsiliejimų jūroje padarinius.
Pilni konteinerių laivai pajuda iš Klaipėdos uosto. Tokie laivai – ir galimi teršėjai: jie varomi dyzelinu, mašinų skyriuje gausu alyvos. Jūrą teršti gali ir žaliavinė nafta, išsiliejusi ją perpilant terminaluose, taip nutiko Būtingėje prieš daugiau nei metus. Mokslininkai ieško būdų, kaip išsiliejus naftos produktams, kuo greičiau suskaidyti teršalus.
„Šiuo metu dirbame su šiaudais ir mes į juos įmobilizuojame mikroorganizmus, tai yra, ant jų užnešame šituos mikroorganizmus, kurie geba skaidyti naftą: tai yra arba bakterijos, arba grybai“, – sako Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Marija Kataržytė.
Nafta natūralioje aplinkoje suskyla per 3-4 mėnesius. Dabar mokslininkai aiškinasi, kiek greitesnis procesas pasitelkus mikroorganizmus. Išsiliejimo vietoje būtų paskleidžiami šiaudai su mikroorganizmais. Paskui arba sorbentai nusėstų į dugną, arba būtų ištraukti į sausumą, kur mikroorganizmai dirbtų toliau.
O štai taip atrodo kitas mokslininkų sukurtas produktas: aplinkos neteršiantis naftos teršalų sorbentas.
„Aerogeliai gaminami iš popieriaus atliekų, iš cigarečių filtrų, iš įvairių atliekų, celiuliozės atliekų, išskirtinumas tas, kad tai labai porėta medžiaga, ji mažiausiai dvigubai efektyvesnė, nei rinkoje egzistuojantys analogai, tai yra natūrali medžiaga“, – teigia „Inobiostar“ įkūrėja prof. dr. Tatjana Paulauskienė.
Vien Klaipėdos universitete pusantro šimto mokslininkų sprendžia jūros taršos problemas.
„Nuo mikroplastiko iki kitokios taršos ir netgi kuriama kartu su verslu, kuriama galimybė tą taršą mažinti naudojant mikroorganizmus, naudojant įvairias kitas biologines priemonės“, – sako Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.
Baltijos jūros švarinimas – visų aplink ją esančių šalių reikalas, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Europos Sąjungoje iki 2030-ųjų perpus turi mažėti jūros tarša maisto medžiagomis. „Didelė dalis, teksianti žemės ūkiui, bet čia mes privalome padėti mūsų ūkininkams, padėti kalbant apie technologijų naudojimą, galbūt labiau precizinį ūkininkavimą, industrinė tarša, kuri privalo būti pirmiausiai matuojama, sąžiningai deklaruojama“, – teigia V. Sinkevičius.
Mokslininkai pastebi ir vis naujus teršalus.
„Mes pradedam vis naujus parametrus matuoti, rodo dar papildomas problemas, ir triukšmų, ir mikroplastiko, ir ftalatų, ir farmacinių medžiagų, naujos kartos, tų sintetinių medžiagų tarša, tai iššūkių nepaprastai daug“, – tikina KU mokslo ir inovacijų prorektorius Darius Daunys.
Naujuosius sorbentus Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrinės dar pusmetį, kuriamos technologijos pagrindu pagamintą produktą bus siūloma licencijuoti.
