Rugpjūčio 13 d. Baltijos jūroje netoli pietinio molo pastebėti delfinai. Kaip pasakoja Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto darbuotojas Julius Morkūnas, delfinus pastebėjo prie jūros atvykę giminaičiai. „Netrukus jiems pasiekus Smiltynės pliažą vienas jų man paskambino su klausimu, kokios rūšies delfinai plaukioja pas mus jūroje, nes keli sukinėjasi netoli pietinio molo… Galite įsivaizduoti mano nustebimą. Sutrikau, sakau, tikriausiai tai jūros kiaulės, bet jos pas mus – tikra retenybė. Žinojau, kad po poros valandų taip pat važiuosiu į Smiltynę, bet visą tą laiką iš galvos neišėjo mintys, ką jis ten galėjo matyti. Todėl apie šį įvykį papasakojau Jūrų muziejaus vyr. ichtiologui-muziejininkui Sauliui Karaliui. Šis nulėkė prie jūros patikrinti informacijos, po geros valandos paskambino ir pasakė, jog prie molo tikrai delfinai – Atlanto afalinos. Greičiausiai tai yra porelė, kuri į Baltijos jūrą atplaukė iš Šiaurės jūros,“ – su didžiuliu nusistebėjimu pasakojo Julius.
Baltijos jūroje nėra įprasta matyti delfinus, todėl šis įvykis – nekasdienis, pradžiuginęs visus jūros mylėtojus!
Afalina (Tursiops truncatus, angl. Bottlenose dolphin) delfininių (Delphinidae) šeimos jūrų žinduolis. Tai viena labiausiai paplitusi ir žinomiausių delfinų rūšių, dažnai auginama delfinariumuose.
Vandenyne galima aptikti keturis afalinų porūšius:
- Tursiops truncatus truncatus gyvena Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje.
- Tursiops truncatus ponticus gyvena Juodojoje jūroje.
- Tursiops truncatus gilli paplitusios vidutinės klimato juostos zonoje, šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
- Tursiops truncatus aduncus gyvena Raudonojoje jūroje, Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Afalinos ilgis yra 1.9–3.8 m, svoris apie 300 kg, nors kai kurie individai gali būti ir žymiai sunkesni, jei pasiekia maksimalų ilgį.
Afalina Baltijos jūroje labai retas svečias, pagal fotografija, kurioje gerai matosi nugaros peleko forma, ir delfino dydis, greičiausiai tikėtina, jog tai Atlanto afalina. Afalinos Baltijos jūroje ilgai išgyventi negali dėl per mažo žuvies kiekio, be to Baltijos jūros vandens druskingumas palyginti su Atlantu yra mažas, o ir vanduo per šaltas (dažniausiai jie sutinkami, esant vandens paviršiaus temperatūrai 10–32o C). Maitinasi dažniausiai paviršiniuose vandenyse, minta įvairių rūšių žuvimis ir kalmarais. Jeigu delfinas nerastų išplaukimo iš Baltijos jūros, anksčiau ar vėliau dėl minėtų priežasčių jis greičiausiai nugaišta. Tolimi šių gyvūnų protėviai buvo tikri sausumos gyventojai, giminingi kanopiniams. Daugiau nei prieš 50 mln. metų jie prisitaikė gyventi vandenyje. Turėdami glotnią, jautrią odą ir labai stiprią uodegą, būdami aptakių kūno formų, delfinai puikiai plaukioja ir manevruoja, gali plaukti greičiau nei 40 km/val. Delfinai, kaip ir visi žinduoliai, kvėpuoja atmosferos oru ir todėl kas kelias minutes iškyla į vandens paviršių įkvėpti oro. Delfinų kvėpavimo anga, esanti pačiame viršugalvyje, turi sandarius, raumeningus vožtuvus, kurie stipriai užsispaudžia neriant. Patelė jauniklio laukiasi metus laiko, jauniklis gimsta uodega į priekį.
KU doktorantė Rūta Žilienė
