Iš 15min.lt, Margarita Sargautytė
Net jei ir netikite klimato kaita, jos padarinius matote ir juntate kiekvieną dieną. Lietuvoje vienas ryškiausių indikatorių, kad klimato kaita nenumaldomai vyksta – Baltijos jūros lygio kilimas. Mokslininkai skaičiuoja, kad per šimtmetį ji pakilo jau 20 cm ir šis procesas tik spartėja ir tampa vis grėsmingesnis. Kylanti jūra grasina mūsų paplūdimiams, kopoms, miestams. Mokslininkai tikri – reikia prisitaikyti prie gamtos stichijų, kad galėtume išlikti.
„Gyvename tarpledynmetyje, tarpledynmečio atšilimo laikotarpiu. Ir atsitiko taip, kad žmogus per ekonominę, pramoninę revoliuciją pradėjo labai vartotojiškai ir netausojančiai žiūrėti į aplinką“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkė prof. dr. Inga Dailidienė. Anot jos, kalbant apie klimato kaitos padarinius reikia nepamiršti grįžti prie žmogaus – būtent dešimtmečius gamtos netausojanti jo veikla šiandien verčia mokslininkus griebtis už galvų ir spręsti problemas, kurioms nebėra tiek daug laiko – klimato kaita lipa mums ant kulnų ir jos padariniai veikia mūsų gyvenimus kasdien. Jeigu kai kuriuos klimato kaitos padarinius dar galima pristabdyti ar sušvelninti, tai jūros lygio kilimas – jau įsibėgėjęs procesas, kuriam pažaboti reiks šimtmečių.
Yra dėl ko nerimauti: procesas greitėja
Per praėjusį šimtmetį ties Lietuvos krantais Baltijos jūra jau pakilo 20 centimetrų. Nuo 1960 m. ji kiekvienais metais vidutiniškai ūgteli trimis milimetrais. Tačiau tarsi to būtų negana – šis procesas dar ir greitėja. „Matome, kad nuo maždaug praėjusio šimtmečio 8-9 dešimtmečio per metus vandens lygis pakyla ir keturis, ir penkis milimetrus“, – apie nerimą keliančias tendencijas kalba Klaipėdos universiteto mokslininkė prof. dr. Inga Dailidienė. Ji sako, kad šis spartėjimas siejamas tiek su vis intensyvėjančiu ledynų tirpimu, tiek su kitu, įprastai mažiau minimu procesu. „Vandens lygis kyla ir dėl to, kad didėja vandens tūris, kuris priklauso nuo šilumos plėtimosi. Šylant Žemei, šyla vanduo ir jis plečiasi“, – sako mokslininkė. Ji priduria, kad prie vandens lygio kilimo Baltijos jūroje dar prisideda ir žemės plutos grimzdimo bei kilimo procesai. Jei kur kitur šie 20 centimetrų pridarytų gal ir mažiau bėdos, tai Lietuvoje toks pakilimas – daug rimtesnis jūros kėsinimasis į sausumos plotus. „Mūsų pakrantės labai seklios ir neturi stačių uolų ir stačių krantų. Jeigu jūra pakyla 20 cm, tai užima žymiai didesnius sausumos plotus“, – sako mokslininkė.
Dėl šios priežasties tikėtina, kad nuo jūros kilimo daugiau kentės žmogaus suformuoti kopagūbriai, kurie mus saugo nuo štormų metu galimų jūros vandenų patekimo į sausumą.
Po vandeniu gali atsidurti ir pusė Klaipėdos
Anot profesorės, pagal baisiausią ir paprasčiausią scenarijų vandens kilimo Baltijos jūroje prognozės svyruoja nuo 40 cm iki metro per XXI a. „Vieno metro pakilimas pasijustų labai labai ženkliai, – įsitikinusi KU mokslininkė. – Nes svarbu žinoti, kad taip įvardijamas vidutinis metinis jūros pakilimas. Bet audrų metu, kai prie mūsų krantų susiformuoja patvanka, mes jaučiame žymiai didesnį vandens lygio pakilimą.
Tikėtina, kad jeigu seniau maksimaliai jūros lygis ties mūsų krantais galėjo pakilti du metrus, tai skaičiuojame, kad didesnių audrų metu yra tikėtina, kad XXI a. gali ir tris metrus pakilti, pridėjus tą vertinimą. Apytiksliai imant, pusė Klaipėdos būtų apsemta tokiu atveju“. Mokslininkė abejoja, ar pavyks išlikti nuosaikesnėje šių prognozių pusėje. „Kas galėtų atsitikti? Nebent staigus atšalimas. Jei grįžtų labai šaltos žiemos, kurios vėl pradėtų formuoti truputį kitokį požeminių vandenų maitinimą. Galbūt cikloninė cirkuliacija susilpnėtų, gal anticiklonai aktyvesni būtų. Bet nemanau, kad procesą sustabdysime. Reikia tam ruoštis. Įdomiai gyvename, įdomiu laiku. Klimato kaitos, jūros lygio kilimo prognozės labai įdomios“, – sako I.Dailidienė.
Metų pradžioje jūros kilimo padarinius jau pamatėme
KU profesorė sako, kad Baltijos jūros lygio kilimas ties Lietuvos krantais ateityje gali paspartėti ir dėl didesnio upių nuotėkio. „Apie 20 metų turėjome mažesnį upių nuotėkį. Tai lėmė ir kritulių iškritimas, pasiskirstymas. Tiesiog buvo dėkingas laikas, todėl mums jūros kilimas nebuvo taip smarkiai jaučiamas, nes nebuvo tų sudėtinių sąlygų, kai būna ir stipresnis lietus, ir didesnis upių vandeningumas“, – sako mokslininkė.
Anot I.Dailidienės, šių metų pradžioje Klaipėdos rajono gyventojai galėjo savo kailiu ryškiai pajusti Baltijos jūros kilimą. „Buvo padidėjęs upių vandeningumas, žiema buvo nelabai šalta, žemė nebuvo sukaustyta ilgą laiką ledo. Ir nors, daugiau vanduo buvo kietojoje fazėje, kuri nepereina taip greitai į upes, tačiau, kadangi žiema buvo šilta, upių poplūdžiai buvo didesni. Taip pat buvo ir jūrinė patvanka, prisidėjo ir klimatinis vandens lygio pakilimas ir rezultatas – didesni nei įprasta nuostoliai mūsų pakrantei“, – sako mokslininkė.
Didėja ir užterštumas
Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Prie visų taršos veiksnių prisidedanti klimato kaita nėra gera žinia mūsų jūrai.
Kaip pastebi Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Edvinas Stonevičius, Baltijos jūra – uždara, joje vyksta labai nedidelė vandens apykaita yra su Šiaurės jūra ir pasauliniu vandynu. Todėl tai, kas atiteka upėmis, tas dažniausiai užsilaiko arba pasilieka Baltijos jūroje. „Net kai nekalbėdavome apie klimato kaitą ir galbūt ji net nebuvo pagrindinis veiksnys, mes jau turėjome eutrofikaciją (tai ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų pertekliaus – red. past.) Baltijos jūroje, kuri, esant aukštesnei temperatūrai, tikėtina, vyktų intensyviau ir poveikis jos būtų dar didesnis“, – sako mokslininkas. Anot jo, Baltijos užterštumą dabar labiausiai lemia du veiksniai: pirma, tai, kiek biogeninių medžiagų išleidžiame į savo upes, kurios vėliau nuteka į Baltijos jūrą, antra – kaip kinta klimatas. „Šiuo atveju, manau, paprastesnis būdas kovoti ir bandyti išsaugoti gerą vandens būklę Baltijos jūroje, Kuršių mariose, yra stengtis, kad kuo mažiau patektų biogeninių medžiagų iš mūsų laukų, miestų ir pramonės“, – sako E.Stonevičius.
Gamta dabar labai sunkiai apsivalo, žmogus turi imtis priemonių, – sako profesorė. I.Dailidienė. Svarbus faktorius yra tai, kad Baltijos jūra labai sekli. Jos vidutinis gylis yra apie 54 m. „Tai lyg du devynaukščiai – tik toks vidutinis gylis. Tas seklumas rodo jos jautrumą. Kiek ateina teršalų, kiek jų lieka nuosėdose. Bet yra ir gamtinė pusė – šylant temperatūrai didėja biologinis užterštumas. Taršą suvaldyti sudėtinga. Gamta dabar labai sunkiai apsivalo, žmogus turi imtis priemonių“, – sako profesorė.
Kenčia augalija ir gyvūnija
Kaip sako VU doc. dr. E.Stonevičius, jūrų augalijai, gyvūnijai vandens šiltėjimas yra itin svarbus veiksnys. „Kiekvienas organizmas turi palankias, optimalias sąlygas. Keičiantis sąlygoms, vienos rūšys patiria didesnį stresą, kitos mažesnį. Akivaizdžiausias pavyzdys yra koralai ir jų pažeidimas dėl aukštesnės vandenyno temperatūros, nes būtent koralai turi labai siaurą optimalią zoną. Jeigu pakyla temperatūra aukščiau, tai jie nebegali gyventi, labai keičiasi jų gyvavimo sąlygos. Mokslininkas priduria, kad vandenyno šiltėjimas paliečia ir kitus organizmus. „Kad ir tą patį fitoplanktoną – dumblius, kurie yra labai svarbi anglies ciklo dalis. Jie vandenynuose anglies dvideginį sugeria ir suriša į biomasę, gali į nuosėdas žuvus dumbliams nukeliauti. Tai rūšinė sudėtis gali keistis, gali tapti vienoms labiau palanku, kitoms mažiau palanku. Labai sunku prognozuoti, kaip kas vystysis“, – sako mokslininkas.
Didelė grėsmė kopoms
KU prof. dr. I.Dailidienė sako, kad vandens lygio kilimo padarinius nesunku pastebėti plika akimi. „Žmonės mato, kad per audras nuardoma žymiai daugiau kopagūbrio, mato, kad per audras upių deltose, kurios yra susijusios su Kuršių mariomis, arti Baltijos jūros, vyksta žymiai didesni potvyniai audrų metu nei būdavo anksčiau, ypač jeigu smarkiai lyja.
Tačiau žmonės galbūt pripranta prie to, ką mato kiekvieną dieną. O mes tirdami tuos duomenis, žiūrėdami į juos, lygindami, matome dar ženklesnius pasikeitimus negu matoma plika akimi“, – sako mokslininkė. Anot mokslininkės, Lietuvos kopos – labai jautrios. Kopų sutvirtinimui skiriama daug priemonių ir lėšų. „Nuolatinis vandens lygio pakilimas bus labai didelis veiksnys, kuris pastoviai žmogaus triūsą suardys ir reikės vis daugiau ir daugiau investicijų. Taip jau istoriškai yra, kad mūsų pakrantės seklios, smėlėtos, ir iš dalies dėl žmonių atliekamo kopų sutvirtinimo yra susiformavęs toks dirbtinis kraštovaizdis, iš tikrųjų sukurtas žmogaus. Jūros lygio kilimas, be abejo, reikalaus daugiau lėšų jį prižiūrint“, – neabejoja I.Dailidienė. Mokslininkė I.Daildienė neabejoja, kad į vandens lygio kilimo problemą ir įvairius jos scenarijus rimtai turi žvelgti urbanistinių teritorijų planuotojai. Saugotis visomis priemonėmis svarbu, nes orai neprognozuojami – niekada negali žinoti, ar šiais metais negresia didelė audra. „Negalime gamtos nuprognozuoti. Stichija tokia jau yra. Pastebime, kad jeigu vidutinis vėjas lyg ir mažėja, tačiau analizuojant pačias audras matome, kad jų pačių trukmė ir stipraus maksimalaus vėjo, kuris pridaro daug nuostolių, trukmė yra ilgesnė. Tuomet susidaro mums ir krantams nedėkinga kryptis, kuri formuoja aukštesnes bangas. Be abejonės su gamta reikia draugiškai gyventi, bet reikia prie jos ir prisitaikyti, kad galėtume joje išlikti“, – sako mokslininkė. Anot jos, žinant, kurioms vietoms gresia didžiausias pavojus pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, tose vietose naujų pastatų ir nereiktų planuoti, taip pat reikėtų galvoti apie jau esamų apsaugojimą ir išsaugojimą.
I.Dailidienės teigimu, jau dabar į vandens lygio kilimą reikėtų atkreipti dėmesį statant uosto krantines – šios turėtų būti aukštesnės. Mokslininkė tikra – Klaipėdoje tikrai reikės pylimų, kuriuos reikėtų planuoti jau dabar. „Nes pylimo irgi negali pastatyti „šiaip“: reikia atsižvelgti į kraštovaizdį, į reljefą. Pavyzdžiui, Nemuno deltoje yra labai daug teritorijų žemiau jūros lygio. Vadinasi, jeigu nebus pylimai statomi, bus užliejamos dar didesnės teritorijos. Reikia derinti juos prie jau esamų infrastruktūrų“, – sako ji. Olandai iš jūros atkovojo labai daug žemės. Ir mes tai darysime, ir susitvarkysime, – sako mokslininkė. Mokslininkės teigimu, ypač svarbu statyti pylimus šalia gyvenviečių. Ji sako, kad urbanistai daug išmokti gali iš Olandijos ar Vokietijos, kurios sprendžia tokias pačias problemas. „Reikia ir statysime, niekur nedingsime.“
E.Stonevičius pritaria, miestų planavimas – viena pagrindinių kovos su jūros kilimo padariniais priemonių. Tačiau, sako jis, bandyti vien pylimais apsitverti neužteks. Anot jo, vertėtų planuoti, kad teritorijos, kurios, tikėtina, kad bus dažniau apliejamos būtų, pavyzdžiui, parkai. „Reikėtų galvoti ir naudoti labiau gamta paremtus sprendimus, kurie ir pagerina mūsų aplinką pagerina, padaro ją patrauklesnę, o tuo pačiu ir mažiau jautrią vandens lygio kilimui. Tai geriau negu bandyti vien pylimais apsitverti ir juos vis aukštinti ir aukštinti bei leisti pinigus jų priežiūrai“, – įsitikinęs mokslininkas.
Pokyčius Lietuvoje gali lemti vandens lygio kilimas net Bangladeše
Jūros lygio kilimas, vandenynų šiltėjimas, jų rūgštingumas bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija 2021 m. pasiekė naujus rekordus, gegužę pranešė Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija. Anot jos ataskaitos, 2021 m. didžioji pasaulinio vandenyno dalis patyrė bent vieną „stiprią“ jūrinio karščio bangą. Mokslininkai konstatuoja, kad atviro vandenyno paviršiaus pH šiuo metu yra mažiausias per mažiausiai 26 000 metų, o dabartiniai pH kitimo tempai yra beprecedenčiai. Ataskaitoje skelbiama, kad vidutinis pasaulinis jūros lygis 2021 m. pasiekė naują rekordą – vidutiniškai padidėjo 4,5 milimetro per metus 2013-2021 m. laikotarpiu, t. y. daugiau nei dvigubai sparčiau nei 1993-2002 m. Tai daugiausia susiję su spartesniu ledynų tirpimu. Tiesa, 2020-2021 m. metais ištirpo mažiau ledo nei ankstesniais metais, tačiau pastebima aiški ledo tirpimo spartėjimo tendencija ateinančiais dešimtmečiais.
VU doc. dr. E.Stonevičius akcentuoja, kad jūros lygio kilimas – globali problema. „Pavyzdžiui, Bangladešas: beveik visa jo teritorija yra ne taip aukštai virš jūros lygio ir pusės metro ar metro pakilimas čia labai daug gali lemti. Nebūtinai vien per užlietas teritorijas, bet ir per tai, kad pakilus vandenyno lygiui dažnai kyla ir gruntinio vandens lygis. Arba būna druskingo vandens išsiveržimai į gruntinį vandenį, kuris gėlas, kurį galima naudoti gėrimui arba kurį naudoja augalai augti. Gyvename globaliame pasaulyje ir tai paveikia mus ne tik per migraciją, kas taip pat galėtų būti tiesioginis vandens lygio kilimo poveikis, bet ir per maisto saugumą, per transporto, tiekimo srautus“, – sako mokslininkas. Klimato kaita tarsi įsibėgėjęs automobilis. Jį pristabdyti prireiks daug laiko, – sako E.Stonevičius. Deja, sako E.Stonevičius, tam, kad jūros lygio kilimas sulėtėtų, galime padaryti mažai. „Galime jūros lygio kilimą stabdyti savo veiksmais, susijusiais su klimato kaitos švelninimu. Galime siekti, kad vandens lygis ateityje nebekiltų. Bet tai tolimoje ateityje. Nes tai yra inercinė sistema ir tai, ką mes jau esame padarę, vis tiek lems jūros lygio kilimą tikriausiai keliasdešimt dešimtmečių, galime tą sakyti tikrai drąsiai. O jeigu mes švelninsime klimato kaitą, tai tada šis procesas gali lėtėti. Bet klimato kaita tarsi įsibėgėjęs automobilis. Jį pristabdyti prireiks daug laiko. Ir reikės siekti, kad jis vėl iš naujo neįsibėgėtų ir negreitėtų“, – sako mokslininkas.
