Iš lsveikata.lt, Evelina Machova
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Sergej Suzdalev sako, jog Baltijos jūra užteršta panašiai kaip ir Viduržemio. Be to, mokslininkas akcentuoja, kad prie šios taršos gana stipriai prisidedame patys. Mat nemaža dalis teršalų atkeliauja iš namų ūkių. Pastaruosius metus jūroje didėja farmacinių medžiagų tarša.
– Nuolat girdime, jog Baltijos jūra viena užterščiausių. Tačiau dėl pandemijos nelabai yra galimybių prie kokios kitos nuvažiuoti. Tad kaip su tuo užterštumu, pavojinga į ją koją įmerkti ar ne?
– Žmonės ir dabar, ir anksčiau maudėsi Baltijos jūroje – nė vienas be kojos iš jos neišbrido. Gal nereikėtų gąsdinti visuomenės, nes užterštumas gali būti įvairus: atliekos, cheminė tarša ar net tokia naujovė kaip povandeninė garso tarša. Pagal cheminės taršos parametrus Baltijos jūra patenka į penketuką užterščiausių jūrų. Jame rastume ir Viduržemio jūrą, kas vizualiai mažai tikėtina – juk ji tokia graži, žydra. Penketuke yra ir Meksikos įlanka, kur prieš kelerius metus buvo stiprus naftos išsiliejimas, taip pat patenka Indijos vandenynas. Tačiau, tai nereiškia, kad įbridus neteksime kojos pirštų. Lėta Baltijos jūros vandens kaita yra viena priežasčių, kodėl ji jautri taršai. Teoriškai apskaičiuota, kad vanduo Baltijos jūroje visiškai pasikeičia tik per trisdešimt metų. Todėl papuolę teršalai išlieka ilgiau nei kitose jūrose.
– Na, jūreiviai sako, jei matytumėte, kas toj Baltijoje vyksta, tikrai nekištumėte kojos… Bet iš jūsų suprantu, kad pavojaus žmogaus sveikatai nėra.
– Baltijos jūros vandens mikrobiologiniai tyrimai atliekami nuolat. Vertinant pagal biologinį užterštumą jūroje nėra pavojingų parazitų, kurie bylotų apie blogą situaciją. Tad pavojaus varpais skambinti tikrai nereikia. Be to, jūra yra vertinama ir pagal čia gyvenančius organizmus – žuvis, moliuskus. Užterštumo padidėjimas šiuo metu akcentuojamas labiau dėl to, kad atsiranda vis daugiau galimybių identifikuoti medžiagas. Jos aptinkamos nedideliais kiekiais. Beje, pastaruosius kelerius metus stebime augantį jūros užterštumą vaistais.
– Iš kur jie atsiranda jūroje? Poilsiautojai, besimėgaujantys saulės voniomis nusprendžia: „Šiandien vaistų nuo spaudimo negersiu“ ir meta tabletę per petį?
– Viskas kur kas paprasčiau. Didelė dalis žmonių vartoja vaistus. Jie organizme amžinai neužsilieka, o kartu su išmatomis pasišalina. Taip farmacinės atliekos per nuotekų sistemą patenka į vandens telkinius. Mūsų nuotekų valymo įrenginiai nėra pritaikyti tokioms atliekoms valyti. Be to, pasibaigusio galiojimo vaistus dažniau išmetame į šiukšliadėžę ar nuleidžiame tualete, o ne nunešame į vaistinę. Taigi jūros tyrimai atspindi mūsų įpročius. Todėl pastaruoju metu kalbėdami apie vandens telkinių taršą, dažnai minime ir atliekų tvarkymą kiekvieno namuose. Dar vienas taršos šaltinis, apie kurį kol kas mažai kalbama, bet ateityje jis sulauks vis didesnio dėmesio, – gyvulininkystės ūkiai ir veterinariniai vaistai. Tačiau čia dar reikia išsamesnių tyrimų.
– Ar atliekami tyrimai, kokią įtaką farmacinė tarša daro žmonių ar jūroje gyvenančių žuvų sveikatai?
– Atliekami, tačiau kol kas išsamių įžvalgų nėra. Užsienio kolegų tyrimai leidžia daryti prielaidas, jog augantys antibiotikų ir hormoninių preparatų kiekiai jūroje gali turėti įtakos žuvų lyties pasikeitimui ar jų elgsenai.
– Praėjusią savaitę Klaipėdoje eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pristatė Baltijos jūros taršos mažinimo strategiją.
– Mano nuomone, gerai, kad toks susitarimas atsiranda, tačiau tikėtis greitų rezultatų nerealu. Turime suprasti, kad Baltijos jūra yra gyvas organizmas ir ta tarša iškarto nedings. Kaip ir bet kokiam organizmui, taip ir Baltijos jūrai reikia laiko savaiminiam išsivalymui. Taigi susitarimas yra viena, o jo įgyvendinimas ir rezultatai – kita. O išvadas, ar susitarime numatytos priemonės veiksmingos, matysime po gero dešimtmečio.
– Iš valstybės biudžeto keliams tiesti, infrastruktūrai gerinti skiriami milijonai. Tačiau, kad būtų skirtas finansavimas Baltijos jūros priežiūrai, neteko girdėti. Jūs, kaip mokslininkas, tiriantis Baltijos jūrą, jaučiate pakankamą valstybės dėmesį?
– Turime vadinamąją valstybinę Baltijos jūros stebėseną ir jai numatytą biudžetą iš valstybės. Tačiau susiduriame su problema, kad dėl finansų trūkumo nėra galimybės ištirti platų spektrą cheminių medžiagų, įskaitant ir farmacines, kurias reglamentuoja Europos Sąjungos direktyvos. Yra apie penkiasdešimt cheminių junginių, kuriuos turėtume stebėti Baltijos jūroje. Tačiau vieno mėginio tyrimas, ypač kalbant apie naujos kartos teršalus, kainuoja kelis tūkstančius. Deja, mūsų biudžetas negali jo padengti. Čia mums šiek tiek pagelbsti tarptautiniai projektai.
