Iš delfi.lt, Brigita Ragickaitė
Artimiausioje Europos Parlamento sesijoje Briuselyje didelio dėmesio susilauks jūrų taršos problema, kuriai spręsti raginama imtis skubių veiksmų, vienas jų – iš esmės sumažinti plastiko naudojimą žuvininkystėje. Nors plastiko atliekos laikomos viena didžiausių problemų jūrose ir vandenynuose, specialistai pažymi, kad Baltijos jūroje, laikomoje viena iš užterščiausių, yra ir kur kas opesnių problemų.
Parlamentarai ragina imtis skubių veiksmų Apie būtinybę saugoti jūrų aplinką nuo taršos kalbama jau seniai. Dar 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kuria nustatyti veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindai. Joje reikalaujama, kad „valstybės narės parengtų priemones, skirtas apsaugoti jūrų aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius, ir taip pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę iki 2020 m.“ Ypatingas dėmesys jūrų taršos problemai spręsti skiriamas ir šiandien – europarlamentarai tam ragina imtis skubių veiksmų. Kovo 24–25 dienos plenarinėje sesijoje Briuselyje Europos Parlamento nariai ragino žvejus riboti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą ir pereiti prie tvaresnių medžiagų.
Rezoliucijos projekte pažymima, kad žvejybos ir akvakultūros atliekos sudaro net 27 proc. jūrą teršiančių šiukšlių, todėl žvejai bus raginami prisidėti prie žiedinės ekonomikos daugiau investuojant į ekologinių žvejybos įrankių projektavimą ir tobulinant naudojamų įrankių, kuriuose yra plastiko, surinkimą ir perdirbimą.
Parlamentarai ragina palaipsniui atsisakyti polistireninio putplasčio pakuočių ir parengti ES veiksmų planą, kuris leistų iš esmės sumažinti plastiko naudojimą ir upių, jūrų bei pakrančių taršą šiukšlėmis. Skelbiama, kad EP rezoliucijos projektui pritarė 646 EP narių, 3 nepritarė, o 39 susilaikė.
Baltijos jūra – viena užterščiausių: jūrų biologas paaiškino, kodėl Jūrų biologas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Sergejus Oleninas užterštumą plastiko atliekomis vadina milžiniška vandenynų problema. Jis prisimena, jog dar maždaug prieš 40 metų, dirbdamas Ramiajame vandenyne, savo akimis matė švarų ir tuščią vandenį toje vietoje, kurioje šiandien jau yra susiformavusi didžiulė vadinamoji plastiko sala.
Atokiausiose Špicbergeno salyno vietose galima rasti antropogeninių šiukšlių. „Yra dar ir mikroplastiko problema – plika akimi nematomos plastiko mikrodalelės, daugiausia naudojamos statybose, pramonėje, pakuotėse. Dalelės patenka į jūrą ir kaupiasi vandens organizmuose. Mes dar net nežinome, koks yra jų poveikis – jis gali būti ir labai lėtas, pasireiškiantis per fiziologinius sutrikimus“, – sako jūrų biologas.
Kalbant apie mums artimą didesnį vandens telkinį – Baltijos jūrą, ši dažnai įvardijama kaip viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Kaip nurodo S. Oleninas, panašų ar net didesnį užterštumą galima sutikti tik Meksikos įlankoje, Karibų jūroje, Indijos vandenyno pakrantėse ir kai kur Viduržemio jūroje. „Baltijos jūra užterštumu išsiskiria ne todėl, kad išskirtinai netvarkingi žmonės aplink ją gyvena, o dėl savo fizinių savybių. Tai yra negili, praktiškai beveik uždara jūra, kurios sąsiauriai ir pralaidumas yra labai maži. Todėl ryšys su vandenynu ir vandens apykaita yra lėti: pavyzdžiui, jei kaimyninėje Šiaurės jūroje vanduo pasikeičia per kelis mėnesius, tai Baltijos jūrai prireikia metų. Be to, čia pakankamai žema vandens temperatūra, ir teršalai, kurie galėtų degraduoti didesnėje temperatūroje, užsilieka. Galų gale, su Baltijos jūra besiribojančiose šalyse yra išvystyta intensyvi pramonė ir žemės ūkis, kurie teršia jūrą“, – taršą lemiančius veiksnius vardija jūrų biologas.
