Pajūris pastaruoju metu atsidūrė stichijų glėbyje. Šeštadienį praūžus audrai, dar vienos Klaipėdoje, Palangoje ir kituose pajūrio miestuose laukiama jau pirmadienio pavakarę. Kylantis vandens lygis ir nepalanki vėjo kryptis lemia, jog balansuojama ant potvynio ribos, – prognozuojama, kad po vandeniu gali likti ne tik kai kurios Klaipėdos, bet ir Palangos centro gatvės, Šventoji gali priminti Veneciją.
Situacija Baltijos jūroje – unikali ir sunkiai prognozuojama, konstatuojamas stichinis pavojus
Pajūrį siaubiančios audros ir šiuo metu Baltijos jūroje vykstantys procesai kelia nerimą. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė sako, kad šiuo metu susiklostė unikali ir sunkiai prognozuojama situacija.
„Mes atskirai galime prognozuoti, kada įvyks audra, atskirai galime prognozuoti, kada Baltijos jūroje padidės vandens lygis ir mes galime prognozuoti, kokioms bangoms esant, kokia vyks banginė patvanka prie krantų. Tačiau, deja, mes negalime prognozuoti, kada visi šie trys įvykiai sukrenta vienu metu. Šios savaitės unikalumas – mes turime trijų audrų seką. Viskas prasidėjo sausio pabaigoje, kai turėjome praūžusį uraganą, kurį daug kas lygina netgi su Anatolijumi, kuris įvyko 1999 m., antra audra vyko šį šeštadienį, o dabar – artėjantis link mūsų krantų naujas ciklonas iš Atlanto“, – dėstė L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Anot mokslininkės, šios trys audros iš Šiaurės jūros atginė itin daug vandens į Baltijos jūrą ir jis ten kaupiasi. Šiuo metu visoje Baltijos jūroje vandens lygis yra pakilęs daugiau nei 50 cm nuo vidutinio metinio vandens lygio. „Viskas, kas yra virš 50 cm, Baltijos jūroje jau yra priskiriama prie pavojingų reiškinių. Jeigu mes pasižiūrėtume Švedijos meteorologijos instituto Baltijos jūros žemėlapį su vandens lygio duomenimis, tai visos stotys prie Švedijos krantų jau yra nudažytos raudona spalva. Tai reiškia, kad vyksta stichinis pavojus. Netgi šiauriau – ties Suomijos krantais irgi vandens lygis yra pakilęs virš 60 cm“, – aiškino L. Kelpšaitė-Rimkienė. Per šeštadienį Klaipėdą talžiusią audrą Baltijos jūroje vandens lygis buvo pakilęs 60 cm virš vidutinio metinio lygio.
„Pas mus lygiai taip pat. Baltijos jūra yra viena didelė vonia – kas vyksta pas suomius, švedus, tai mes esame kitoje vonios pusėje – viskas labai panašu. Mūsų vandens lygio matavimo stotys ties Palanga, Klaipėdos uoste fiksavo ypač aukštus vandens lygio duomenis“, – pastebėjo mokslininkė.
Baltijos jūra apsems didelę dalį paplūdimio, patvinusios upės veršis į Palangos, Klaipėdos centrą
Vis dėlto panašu, jog tai dar ne pabaiga – situacija ir toliau turėtų prastėti, mat prognozuojama, kad vandens lygis Baltijos jūroje augs ir toliau. Antradienį Baltijos jūros vandens lygis turėtų siekti 90 cm virš vidutinio metinio vandens lygio ribos. „Tai reiškia, kad mes vonią prisipildome dar 20 cm vandens daugiau“, – palygino L. Kelpšaitė-Rimkienė. Tokios tendencijos jau ir dabar gerokai nukentėjusiems Lietuvos paplūdimiams nežada nieko gero. Pasak mokslininkės, 10 cm pakilęs jūros vandens lygis apsemia apie 1 m paplūdimio, taigi 90 cm pakilęs vandens lygis pareikalaus apie 9 m paplūdimio. Tokia prognozė skamba bauginančiai, nes jau šiuo metu Klaipėdos, Kuršių nerijos ir Palangos paplūdimiuose kai kur dėl išplauto smėlio kopų skardžiai siekia apie 2 metrus ar daugiau.
„Plius vėjinė patvanka prigins daugiau vandens prie mūsų krantų ir banginė patvanka… Netgi Šventosios paplūdimiai, kurie laikomi plačiausiais Lietuvoje, bijau, šį kartą vanduo pasieks kopas. Jeigu mes negalime išleisti iš vonios vandens, vanduo pradeda tekėti per kraštus. Jūra kraštų neturi, ji turi upes, jose vanduo yra sustabdomas ir vanduo pradeda kauptis – Lietuvos atveju – pirmiausia Kuršių mariose arba Šventosios upėje arba Rąžės upelyje, kuris tiesiogiai susijęs su Baltijos jūra“, – tai, jog pakilęs jūros vandens lygis komplikuoja ir upių vandens tekėjimą, aiškino mokslininkė.
Vertinant minėtas aplinkybes, prognozuojama, jog artimiausiu metu gali būti apsemtas Palangos centras, o Šventoji primins Veneciją, Drevernos uostas turės išgyventi dar vieną potvynį. „Jeigu buvo apsemtas Klaipėdos senamiestis, tai ir toliau pagal Akmenos-Danės upės vagą žemiau esantys gyvenamieji namai, ypač rūsiai, gali būti apsemti“, – sakė L. Kelpšaitė-Rimkienė. Toks artimiausių dienų scenarijus galėtų pasikeisti tik tokiu atveju, jeigu bangos ir vėjas įsivyrautų ne vakarų-pietvakarių, o šiaurės vakarų krypties, tačiau kol kas tokių prognozių nematyti, tad pajūriui tektų ruoštis išbandymams. Tai, jog Neris ir Nemunas krantus peržengė ir Vilniuje bei Kaune, taip pat siejama su smarkiai pakilusiu Baltijos jūros vandens lygiu.
„Tai ne vienintelė priežastis, bet yra viena iš dedamųjų. Jeigu vanduo lengviau nutekėtų iš upių į marias ir iš marių į jūrą – tas vanduo neužsistovėtų. Dabar yra pavasarinių potvynių metas – upėse ir taip vandens yra daugiau negu vasarą. Tas vanduo paprastai ramiai nuteka į didesnius vandens telkinius, dabar šitas kelias yra užkardytas, nes Baltijos jūroje vanduo yra žymiai aukščiau nei upėse. Vanduo teka atgal“, – aiškino L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Liūdnos prognozės – ir pamario gyventojams. Pasak mokslininkės, Rusnėje gali prireikti „guminių batų iki kaklo“.
