2018 metais Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute vasaros praktiką atliko du Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Gamtos katedros studentai.
II kurso biologijos studentės Eglės Jonikaitės praktikos tema „Pajūrio maudyklų fekalinės taršos vertinimas taikant skirtingus tyrimų metodus“, darbo vadovė dr. Marija Kataržytė. Pagrindiniai praktikos tikslai buvo palyginti indikatorinių bakterijų gausumą skirtingose pajūrio vandens aplinkose bei įvertinti ir palyginti indikatorinių bakterijų gausumą taikant tradicinius ir molekulinius tyrimų metodus.
Praktikos metu studentė tyrė šešiose skirtingose vietose surinktus vandens mėginius ir vertino E. coli bakterijų gausumą bei vandens parametrus (druskingumą, pH, deguonį, temperatūrą). Vidutiniškai didesnės E. coli vertės buvo nustatytos Kuršių marių tyrimo taškuose. Tyrimo metu didesnis drumstumas, didesnis ištirpusios organinės medžiagos ir chl a kiekis buvo susijęs su didesniu E. coli bakterijų kiekiu. Visų šių parametrų didesnės vertės buvo nustatytos mariose, taigi tarpiniai vandenys (kaip Kuršių marios) pasižymi palankesnėmis aplinkos sąlygomis, leidžiančioms bakterijoms ilgiau išgyventi ar net daugintis.
Siekdama įvertinti E. coli gausumą praktikos metu studentė taip pat taikė molekulinius tyrimo metodus: buvo optimizuotos realaus laiko PGR pagausinimo sąlygos. Taikant molekulinius metodus taip pat buvo įvertinta ar yra potencialiai patogeniškų bakterijų.
II kurso magistrantas Edvinas Tiškus atliko praktiką „Kuršių marių makrofitų kartografavimo galimybės taikant bepilotę skraidyklę (FITOBES)“, kuriai vadovavo doc. dr. Martynas Bučas. Šios temos pagrindiniai tikslai buvo sukartografuoti makrofitus, taikant droną ir transektų metodą, surinkti mėginius ir įvertinti aplinkos sąlygas. Surinkta vaizdo medžiaga buvo išanalizuota, taikant vaizdų atpažinimo ir kitus ortofoto nuotraukų analizės metodus.
Tyrimui pasirinktos trys skirtingomis hidrologinėmis sąlygomis pasižyminčios Kuršių marių vietos : Klaipėda (netoli Malkų įlankos) – daugiausia veikiama jūrinio vandens, Svencelė – minimaliai veikiama jūrinio ir upės vandens ir Ventė – veikiama Nemuno upės vandens. Naudojant drono ortofoto duomenis makrofitus buvo galimi atpažinti visose tyrimo teritorijose, tačiau pasiekus tam tikrą gylį, kur saulės spinduliai nebeapšviečia dugno, makrofitų kartografuoti buvo nebeįmanoma.
Projektas finansuotas LMT administruojamos Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ lėšomis.
