Straipsnis iš atviraklaipeda.lt, Gintarė Remezaitė
Ketvirtadienį Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute vykusio seminaro metu pristatytas projektas MORPHEUS, kurio tikslas yra išsiaiškinti, kokie farmacinių atliekų kiekiai patenka į Klaipėdos, Palangos, Kretingos ir Nidos vandens nuotekų valyklas, o iš ten į vandens telkinius bei išsaugoti švarią jūrą, poilsio zonas, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę. Projektas vykdytas, įgyvendinant Europos Komisijos sprendimą Europos šalims atlikti vaistų monitoringą.
Kokį poveikį vaistų atliekos daro aplinkai, mokslininkai vis dar tiria, tačiau, pasak lektoriaus ir projekto dalyvio Valdo Lango, poveikis yra neabejotinai neigiamas – užterštuose vandens telkiniuose žuvys keičia lytį, aptinkami įvairūs išsigimimai, galų gale kenksmingos medžiagos kaupiasi pačioje žuvyje, o su žuvimi patenka atgal į žmogaus organizmą. Tai yra tik vienas pavyzdys iš daugelio kitų nuodijamo vandens pasekmių.
Atlikus tyrimus išsiaiškinta, jog didžiausia vaistų koncentracija vandens telkiniuose aptinkama Kretingoje. Visose 4 tiriamose gyvenvietėse daugiausia į aplinką patenka acetilsalicilio rūgšties, kuri visiems geriau žinoma kaip aspirinas. Taip pat aptiktas itin didelis kiekis vaistų, veikiančių širdies ir kraujagysliu sistemą, antibiotikas amoksiciklinas, skausmą mažinantys anabolikai ibuprofenas, diklofenakas bei kitos aplinkai kenksmingos medžiagos.
Tyrimais patvirtinta, jog be vandens nuotekų valymo sistemų didžiausi aplinkos teršėjai yra Klaipėdos respublikinė ligoninė bei Dumpiuose esantis Klaipėdos regioninis sąvartynas.
