Iš 15min.lt, Aurelija Jašinskienė
Jau kurį laiką Melnragėje vyksta povandeninio pylimo formavimo darbai. Nors dalis vietos gyventojų ir pramogautojų darbams negaili kritikos, mokslininkai atkerta, kad tokie krantotvarkos darbai turi būti atliekami nuolat, antraip šiam pajūrio ruožui gresia būti nuplautam su visais laikinais statiniais ir kavinėmis.
Melnragėje vasarotojai jau kurį laiką gali stebėti, kaip žemsiurbė netoli kranto paleidžia fontaną su smėliu. Taip už poros šimtų metrų nuo kranto formuojamas povandeninis pylimas, dar vadinamas sėliu. Už pietinio molo natūraliai susiformavę keli sėliai, todėl ir audros šioje zonoje nepridaro tiek nuostolių. Už šiaurinio molo tokio povandeninio pylimo nėra. Vykdant uosto gilinimo darbus nuspręsta dalį smėlio, kuris laboratorijų įvertintas kaip švarus, panaudoti pylimo formavimui. Darbai prasidėjo liepos pabaigoje.
Vyksta tik vasarą
Mokslininkų teigimu, jie turėjo prasidėti kur kas anksčiau, dar pavasarį. Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, kad konkrečios datos negalėjo nusistatyti, nes vyksta ilgas procesas, užtrunka ir rangovo parinkimas. „Šie darbai gali vykti tik vasarą. Turiu pasakyti, kad niekada nebuvo tokie darbai vykdomi Melnragėje. Ji niekada nebuvo pildoma smėliu. Neįprasta ir tai, kad darbai atliekami dviejų trijų metrų gylyje. Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai smėlis pildomas kuo arčiau kranto“, – teigė A.Latakas.
Skaičiuojama, kad iš viso bus išpilta apie 180 tūkst. kubinių metrų smėlio. Kitas, netinkamas krantams gruntas, dažnai kur kas rupesnės struktūros, bus išpilamas jūroje atokiau. Skaičiuojama, kad atliekamų darbų vertė sieks apie 3 mln. eurų. Tai vienas iš uosto kanalo gilinimo ir bangolaužių rekonstrukcijos etapų. Skaičiuojama, kad atlikus kanalo gilinimo darbus, kurių vertė yra apie 27 mln. eurų, įplaukos kanalas pagilės apie 16 metrų, ties išoriniu uostu – apie 17 metrų. Rekonstruoti bangolaužiai užtikrins saugumą laivybai.
Mokslininkai pritaria
Mokslininkai sveikina atliekamus darbus ir teigia, kad krantai smėliu turėtų būti pildomi nuolat.
„Jei nieko nedarytume – anksčiau ar vėliau prašytų ir patys gyventojai ar betonuoti, ar daryti kažkokias konstrukcijas. Jos irgi nėra išeitis, todėl kad mokslininkai teigia, kad tai yra lyg ir gerai, bet nebus visiškai smėlio tuose krantuose. Papildymas tai ir reiškia, kad to smėlio po kiekvienos audros išneš“, – teigė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja profesorė Inga Dailidienė. Po audrų smėliu turėtų pasipildyti Melnragės, Girulių, gal net ir Palangos paplūdimiai.
Ardo ties Melnrage intensyviausiai
Aplinkos apsaugos agentūrai atliekant reguliarų Lietuvos krantų pokyčių monitoringą, ne kartą buvo pastebėta, kad krantų ardos procesai ties I Melnrage (atkarpoje nuo šiaurinio Klaipėdos uosto molo) yra patys intensyviausi. Šlaitų nuardymas čia siekia 6,3 metro. Kritikos sulaukta iš Melnragės gyventojų, banglenčių sporto entuziastų. Tačiau po diskusijų rastas kompromisas ir darbai vykdomi taip, kad žmonės galėtų ir pasportuoti.
Nuo 2001 iki 2018 metų Uosto direkcija jau yra išpylusi apie 1,2 mln. kubinių metrų smėlio paplūdimiams atkurti. Tai daryta 10 kartų ir visuomet ties Giruliais. Uosto išorinio laivybos kanalo ir dalies vidinio gilinimo darbus atlieka Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul N.V.“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V.“. Pagal su belgų kompanijomis pasirašytą sutartį, gilinimo darbų vertė – 37,3 mln. eurų (įskaitant PVM).
