Projekto pavadinimas: Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonės „Duomenų rinkimas“ įgyvendinimas
Projekto Nr. 22-02-P-003.
Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis: 2022-01-01 – 2028-12-31.
Projekto finansavimas: 2 880 000 EUR iš Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo bei bendrojo finansavimo lėšų.
Projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos nacionalinę žuvininkystės 2022–2024 metų duomenų rinkimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 3D-184 „Dėl Lietuvos nacionalinės žuvininkystės 2022–2024 metų duomenų rinkimo programos patvirtinimo“ ir vėlesniems metams žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintas Lietuvos nacionalinės žuvininkystės duomenų rinkimo programas, įgyvendinti jose numatytas veiklas ir siekti jose nustatytų tikslų. Projekto įgyvendinimo metu numatoma skatinti veiksmingas žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones, be kita ko, kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, taip pat rinkti patikimus duomenis žiniomis grindžiamam sprendimų priėmimui užtikrinti.
Projekto veiklų aprašymas. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos pirmojo prioriteto „Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas“ priemonė „Duomenų rinkimas“ (toliau – DRP) yra biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų Lietuvos žuvininkystės sektoriuje rinkimas ir tvarkymas, kurie reikalingi Europos Sąjungos bendros žuvininkystės politikos tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013[i] 2 straipsnyje įgyvendinimui.
Klaipėdos universiteto surinkti ir susisteminti biologiniai duomenys bei atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai naudojami Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos (angl. International Council for the Exploration of the Sea (ICES)) tematinėse darbo grupėse, kurios vienija tos srities mokslininkus ir tyrėjus, o tyrimų rezultatai pateikiami metinėse ICES tematinėse mokslinių tyrimų ataskaitose (angl. ICES Scientific Reports), kurios yra pagrindinis atviros prieigos tematinės mokslinės informacijos apie jūrų išteklių būklę ir jos kitimo prognozes rinkinys, skirtas šios srities ekspertų moksliniams rezultatams jūros mokslų bendruomenei viešinti. Nuoroda: ICES Scientific Reports.
Klaipėdos universiteto tyrėjai dalyvauja ICES ekspertų darbo grupėse:
- The Baltic International Fish Survey Working Group (WGBIFS), kuri atsakinga už žuvų išteklių būklės vertinimą vadovaujantis tarptautiniais moksliniais dugninių tralų bei hidroakustinių tyrimų rezultatais, kuriems gauti duomenis teikia ICES tarybai priklausančios šalys narės, tarp kurių yra ir Lietuva. Tyrimų rezultatai naudojami, vertinant žuvų išteklių būklę, nustatant sugavimų limitus bei prognozuojant žuvų išteklių būklės kaitą Baltijos jūroje. Tyrimų metu gautų duomenų dėka yra apskaičiuojami strimelių, brėtlingių, menkių ir visų plekšniažuvių rūšių gausumo indeksai ir vertinama jūros ekologinė būklė pagal JSPD nustatytus rodiklius.
- The Baltic Salmon and Trout assessment working group (WGBAST), kuri atsakinga už lašišos ir šlakio išteklių vertinimą. Duomenims surinkti yra naudojami šiuolaikiniai lauko duomenų rinkimo bei matematinio modeliavimo metodai – FLHM (angl. Full Life-History Model) modelis kartu papildant duomenų laiko eilutes naujais duomenimis. Šiam tikslui šiuo metu yra kuriamas šlakių išteklių vertinimo modelis Pietų Baltijos (tame tarpe ir Lietuvos) upėms.
- The Baltic Fisheries Assessment Working Group (WGBFAS), kuri atsakinga už visų kitų Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos darbo grupių, susijusių su žuvų išteklių vertinimu Baltijos jūroje ir Baltijos sąsiauriuose, rezultatų apibendrinimu. WGBFAS analizuoja naudojamus žuvų išteklių vertinimo metodus, nustato duomenų rinkinius kitų metų duomenų pateikimui, pateikia trumpą kiekvieno ištekliaus (pagal rūšį) ištekliaus apžvalgą ir plačiai aptaria Baltijos jūros ekosistemos aspektus ir ekosistemos pokyčius, svarbius vertinant žuvų išteklius. Išteklių vertinimui naudojami analitiniai modeliai: XSA, SAM ir SS3. Daugumai plekšninių žuvų išteklių, dėl duomenų trūkumo, vertinime naudojamos dugninių tralavimų tyrimais nustatytos CPUE tendencijos.
- The Working Group on Bycatch of Protected Species (WGBYC), kuri renka, apibendrina ir vertina informaciją apie saugomų rūšių (tame tarpe žinduolių, paukščių, vėžlių ir retų žuvų rūšių) prigaudą, jos spriežastis. bei metodus, kaip geriau ją apskaityti bei jos išvengti. Lietuvoje 2020 metais buvo kuriamos metodikos nepageidautino laimikio ir paukščių bei ruonių priegaudos apskaitai įvertinti, panaudojant šiuolaikinius tyrimo ir analizės metodus.
- The Working Group on Eels (WGEEL), kuri kasmet atlieka Europinių ungurių išteklių vertinimą bei išteklių būklės prognozes. 2019-2020 metais buvo išbandomas Bajesinis išteklių vertinimo modelis (GEREM), struktūrizuotas vertinti išteklių atsikūrimo kaitos tendencijas tarp atskirų Europos regionų. Atlikus preliminarius atliekami duomenų rinkimo metodikų tobulinimai.
ICES ekspertų darbo grupių veikla skelbiama ICES interneto svetainėje Expert Groups (ices.dk)
Klaipėdos universiteto tyrėjai taip dalyvauja regioninių koordinavimo grupių (angliškas trumpinys RCG), kurios įsteigtos remiantis Reglamento (ES) Nr.2017/1004 9-u straipsniu. Šiose grupėse DRP institucijos iš įvairių ES šalių narių derinama duomenų rinkimo priemones, metodikas ir apimtis, taip, kad jos atlieptų naujausius poreikius iškylančius atskiruose Europos Sąjungos žuvininkystės regionuose. RCG veikla skelbiama internetinėje svetainėje SECWEB – Fisheries Regional Coordination Groups (fisheries-rcg.eu)
2013 m. gruodžio 11 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB
