„Mes savo akimis matome, kaip ten vyksta pokyčiai ir jie vyksta labai sparčiai“, – apie Arktyje tirpstančius ledynus sako neseniai iš Špicbergeno salos grįžusiai mokslininkų ekspedicijai vadovavęs Klaipėdos universiteto (KU) profesorius Sergejus Oleninas. Lietuvos ir Lenkijos akademikų komanda tyrinėjo naujai susiformavusią lagūną bei joje vykstančius procesus ir 6 paras pasilikę laukinėje gamtoje kiekvieną minutę rizikavo stoti į akistatą su meškomis.
Šiųmetė KU mokslininkų bei jų kolegų iš Lenkijos ekspedicija Arktyje – ne pirma.
Tokiam išbandymui tyrėjų iš Lietuvos uostamiesčio komanda jau yra leidęsi ir anksčiau. Pirmoji ekspedicija buvo surengta 2005 m., vėliau į atšiaurų kraštą jie buvo grįžę 2019 m. ir pernai.
Šįkart jungtinė septynių Lietuvos ir Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto (IO PAN) tyrėjų grupė dirbo Špicbergeno saloje (Norvegija), pirmieji tyrė naują lagūną Arkties pakrantėje, kuri susiformavo vos prieš kelis dešimtmečius atsitraukus tirpstančiam ledynui.
Ekspedicijai vadovavęs KU mokslininkas profesorius Sergejus Oleninas LRT.lt teigė, kad svajonė išsamiau patyrinėti lagūną užgimė dar 2019 m.
„Tada vykdant kitus darbus jūroje, mes pastebėjome, kad už nerijos yra lagūna ir ten yra ledynas, kuris krenta į šią lagūną. Tiesiog įdomi vieta. 2021 m. mes, grįždami iš kito projekto, nusprendėme pamatuoti, paimti keletą mėginių ir apakome. Mes manėme, kad ten bus gėlas vanduo iš ledyno, bet pasirodė, kad tai yra labai gili vieta, radome ten jūrinio vandens, kelių metrų plote padidėjimas buvo nuo gėlo vandens iki tokio druskingumo, kurį galima aptikti tik Kategate. Ties Lietuvos krantais tokio druskingumo nėra. Ir tada mes supratome, kad aptikome kažką visiškai naujo. Dar pamatėme, kad ten yra ruonių, iš vietinių sužinojome, kad ten yra lašišinių žuvų, ten pastebėjome baltųjų lokių pėdsakus ir supratome, kad čia jau susiformavo nauja ekosistema, kurios nei struktūros, nei funkcionavimo niekas nežino“, – prisimena S. Oleninas.
Tuomet mokslininkams ir gimė svajonė sugrįžti į jau minėtą lagūną ir ją patyrinėti atidžiau, tad komanda pateikė paraišką Lietuvos mokslo tarybai ir po kurio laiko sulaukė žinios, jog ekspedicijai bus skirtas finansavimas.
Procesai Arktyje primena Baltijos jūros regioną prieš 12 tūkst. metų
Šiųmetės ekspedicijos metu mokslininkų komanda sau kėlė tikslą išsiaiškinti, iš kokių dalių minėta naujoji ekosistema susideda. Koks yra ledyno ir koks yra jūros poveikis, kaip lagūnoje maišosi vanduo ir kokios zonos ten yra susidariusios.
Arktyje savaitę praleidę Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai ėmė planktonų, dugno faunos ir kitokius mėginius, siekė nustatyti, ar ši lagūna išleidžia šiltnamio efektą skatinančias dujas.
Nors dalis mokslininkų surinktų mėginių Lietuvos dar nepasiekė, mat iš Arkties dar tik keliauja laivu į Lietuvą, o jų apdorojimas truks kelis mėnesius, tam tikromis įžvalgomis mokslininkai dalijasi jau dabar.
„Žiūrint į tai, kas dabar vyksta ten pakankamai sparčiai, mes galime geriau įsivaizduoti tai, kas vyko Baltijos jūros regione prieš 12 tūkst. metų, kai traukėsi ledynas iš čia. Vyko lygiai tie patys procesai: tirpsta ledynas, šalia jo formuojasi ežerėliai, lagūnos, iš aplinkinių vandens telkinių atkeliauja fauna ir flora ir kuriasi naujos ekosistemos. Labai panašūs procesai dabar vyksta ir ten“, – pastebėjo S. Oleninas.
Per dešimtmetį – akivaizdūs tirpstančių ledynų pokyčiai
Lagūnos, kurioje dirbo mokslininkai dydis siekia maždaug ketvirtį Klaipėdos. Šiame plote yra ežerėlių, pratakų, atvirų vietų, ledyno ir pan. Kaip ir anksčiau, šįkart mokslininkus stebino lagūnos gylis, kuris kai kur siekė net iki 35 metrų ir manoma, kad gali būti dar gilesnių vietų.
Vis dėlto labiausiai sukrečia tirpstančių ledynų situacija. Mokslininkų komanda savo akimis įsitikino, kaip sparčiai vyksta šis procesas – per dešimtmetį Arktyje įvyko akivaizdžių pokyčių.
„Mes turėjome žemėlapius, atspausdintus Norvegijos kartografijos tarnybos. Pasirodo, kad šie žemėlapiai – senoki ir ten, kur turėjo būti pratakos, ten buvo naujai susikūrusi sala, o ten, kur turėjo būti ledynas – buvo vanduo, pats ledynas per 10 metų apie pusę kilometro atsitraukęs link sausumos. Įsivaizduojate? Pusė kilometro per 10 metų. Tai yra labai daug“, – akcentavo pašnekovas.
Mokslininkams pavyko rasti prieš 80 metų norvegų iš oro užfiksuotą šios vietos, kur dirbo KU mokslininkai, nuotrauką. Joje jokios lagūnos nematyti – jos vietoje stūkso ledynas.
„O dabar ten susiformavęs toks vandens telkinys. Mes savo akimis matome, kaip ten vyksta šie pokyčiai ir jie vyksta labai sparčiai. Jeigu dar yra kokių klimato skeptikų, kurie netiki, tai aš galiu tiesiog pasakyti, kad nuvykite ir pažiūrėkite. Tiesiog akivaizdžiai keičiasi aplinka ten“, – akcentavo mokslininkas S. Oleninas.
Ekspedicijos kasdienybė: nakvynė spaudžiant šalčiui ir laimingo atsitiktinumo dėka išvengtas susitikimas su meška
Iki šiol vykusių ekspedicijų metu mokslininkai dienas leisdavo tyrimų vietoje, tačiau nakvodavo šiltose poliarinės jachtos kajutėse, o šįkart absoliučiai visą ekspediciją komanda praleido laukinėje gamtoje.
„Mes 6 naktis praleidome palapinėje prie šios lagūnos. Laivas mus atplukdė, paliko su visais daiktas, apsisuko ir išplaukė. Ir tai buvo maždaug 90 km nuo Špicbergeno sostinės“, – sakė ekspedicijos vadovas.
Lagūnoje paliktiems mokslininkams teko ne tik dirbti savo tiesioginį darbą, bet per visą ekspedicijos trukmę net ir apsiginklavus šautuvu budėti naktimis, mat vietoje, kur komanda dirbo, buvo pastebėta meškų pėdsakų. Žinia, akistata su Arktyje gyvenančiomis meškomis gali baigtis tragiškai.
„Yra labai griežta ir aiški instrukcija, ką daryti. Jeigu matai mešką ir ji kažkur tolumoje savo reikalais juda, tai geriau nieko nedaryti ir stengtis neatkreipti dėmesio, jeigu ji artėja ir rodo susidomėjimą stovykla arba tavimi, tada reikia kelti triukšmą, o jeigu vis tiek artėja – bandyti atbaidyti signaline raketa, bet jeigu ji akivaizdžiai rodo savo agresiją ir bėga link jūsų, tada reikia šauti“, – sakė KU mokslininkas.
Tiesa, šūvių į meškas visi Arktyje dirbantieji stengiasi išvengti, mat nušovus gyvūną laukia griežtas tyrimas ir tardymas. Anot S. Olenino, yra atvejų, kai žmogus nušovė mešką gindamasis, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad gyvūną prišaukė žmogaus padarytos klaidos – netoli stovyklavietės paliktos maisto atsargos, įsiveržimas į gyvūno maitinimosi vietą ar pan. –, tad buvo skiriamos milžiniškos baudos ir netgi gali būti uždrausta dar kada pasirodyti Špicbergene.
„Nors meškų pėdsakų ten buvo daug, bet galbūt jos tuo metu kažkaip pasitraukė, nes mes jų nematėme. Tik paskutinę dieną, kai jau atplaukė laivas mūsų paimti, mes sudėjome savo daiktus ir kopėme į kalnelį, nes norėjome paskutinį kartą dar pasigrožėti, nuotraukų padaryti ir staiga matome, kad meška atbėga. Čia mums kaip dovana buvo. Ji buvo toli, tad nufotografavome, iš viršaus per droną dar pažiūrėjome, kad neišgąsdintume. Įdomu, kad ji pasirodė ten, kur prieš 4 valandas mūsų hidrologai ėjo krantu“, – pasakojo pašnekovas.
Iššūkis buvo ne tik galimybė bet kada sutikti pavojingą gyvūną, bet ir gyvenimo sąlygos, mat visos ekspedicijos metu oro temperatūra siekė 2–3 laipsnius šilumos, o naktį spausdavo šaltis – greta esantį upelį sukaustydavo ledas. Šioje srityje svarbų vaidmenį vaidino su ekspedicijos komandos nariai iš Lenkijos, kurie yra profesionalūs keliautojai Arktyje ir išgyvenimo tokiomis sąlygomis žinovai.
„Vieną dieną buvo labai stiprus vėjas. Manėme, kad nugriaus mūsų palapinę. Tiesa, kai statėme palapinę, mūsų Tomašas ją ne tik pritvirtino įprastais kuoleliais, bet ir apdėjo akmenimis. Visą perimetrą išdėjo akmenimis tiek tos palapinės, kur miegojome, tiek tos, kur buvo mūsų maistas ir daiktai. Mes tuomet nieko neklausėme, bet kai pakilo vėjas, supratome, kodėl to reikėjo. Atrodė, kad mūsų palapinė tuojau pakils į viršų“, – prisimena S. Oleninas.
Po vėjuotos dienos ištisą dieną merkė lietus, o tądien kaip tik buvo suplanuota dirbti prie ledyno ir buvo itin šalta.
„Iššūkis buvo didelis, bet komandos žmonės ten vyksta jau ne pirmą kartą. Žino, kur važiuoja. Nebuvo nė jokios užuominos ar pasiskundimo. Visi visuomet, kur tik galėjo, visur su šypsena humoru – puiki komanda“, – patikino ekspedicijos vadovas.
