Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai vykdo pažangius paukščių tyrimus.
2018 metais Klaipėdos universiteto ir Ventės rago ornitologai sėkmingai uždėjo 10 GPS/GSM siųstuvų Juodkrantės ir Rusnės kolonijose gyvenantiems didiesiems kormoranams. Tikslas – stebėti kormoranų judėjimą Kuršių mariose, įvertinti jų naudojamas teritorijas veisimosi metu ir po veisimosi bei nustatyti jų galimą įtaką fosforo ciklui. Tyrimo laikotarpiu pavyko ne tik surinkti duomenis apie kormoranų judėjimą Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, bet ir sužinoti apie jų migracijos kelius bei žiemojimo vietas. Lietuvoje atšalus orams visi kormoranai patraukė į žiemojimo vietas.
Neskubėdami, su daug tarpinių sustojimų jie pasiekė savo žiemavietes Madride (Ispanijoje), Viduržemio jūros pakrantėje Prancūzijoje, Italijoje, Kroatijos tunų fermose. Keli individai liko Alpėse ir žiemą praleido Austrijoje. Trys kormoranai žiemojimo vietų nepasiekė, nes buvo sumedžioti rudeninės migracijos metu. Pasibaigus žiemojimui dalis kormoranų sugrįžo į perėjimo vietas Kuršių mariose. Įskaitant migracijos kelią, per metus kormoranai įveikia apie 8000-10 000 km. Siųstuvų duomenys parodė, kad kormoranai skrisdami per Alpes pakyla net į 3 km aukštį ir migruoja apie 70 km/h greičiu. Šiuo metu duomenis siunčia tik vienas kormoranas, kitų paukščių siųstuvai dėl techninių kliūčių nustojo veikti.
