Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančios įmonės džiaugiasi, kad Klaipėda yra neužšąlantis Baltijos jūros uostas, tačiau Kuršių mariose ledas tampa vis rečiau matomu vaizdu. Jis svarbus ne tik žvejams, svajojantiems apie poledinę žūklę, tačiau ir marių ekosistemai. Mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad ledo sezonas Kuršių mariose vis trumpėja. Kas tai lemia ir kokios gali būti to pasekmės?
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Rasa Idzelytė, praėjusiais metais apgynusi disertaciją apie Kuršių marių ledo dangos vertinimą, poveikį ir ateities prognozes, sako, kad ledo formavimasis ir ledo sezono trukmė yra glaudžiai susijusi su vyraujančia oro temperatūra.
„Oro temperatūra kyla, vis dažniau būna trumpesnės ir šiltesnės žiemos. Dėl to matome ryškią tendenciją, kad ledas anksčiau pradeda suskilti, irti ir ištirpti. Lietuvai priklausančiai marių daliai net labiau nepasisekė, nes, kaip matome iš palydovinių nuotraukų, ledas ilgiausiai užsilieka pietinėje marių dalyje, palei rytinę pakrantę, o trumpiausias ledo sezonas yra šiaurinėje marių dalyje, mūsų pakrantėje“, – pasakojo mokslininkė.
Nuo 2002 iki 2017 metų vidutiniškai ledas Kuršių mariose laikydavosi beveik 90 dienų, tačiau buvo ir tokių metų, kai ledas ant marių buvo vos ilgiau nei mėnesį, o kartais – net keturis mėnesius.
Meteorologinių sąlygų modeliuotojai prognozuoja, kad oro temperatūra ir toliau kils, tad ir ilgiau besilaikančios ledo dangos taps vis sunkiau tikėtis.
“Ir šią žiemą matome – marios truputį užšąla, tada oras atšyla ir viskas nutirpsta, tada vėl atšąla ir marios vėl pasidengia ledu. Dėl tokios banguojančios temperatūros vis sunkiau bus ledui sustorėti tiek, kad ant jo būtų galima užlipti.
Žvelgiant į amžiaus pabaigą, galima prognozuoti, kad apskritai retai bus žiema, kai mariose susiformuos ledas. Dabar mums keista matyti žiemą be ledo, o ateityje, ko gero, bus keista matyti žiemą su ledu mariose”, – prognozėmis pasidalijo R. Idzelytė.
Istoriniai ledo stebėjimo duomenys rodo, kad 1948-1972 m. ledo sezono trukmė buvo vidutiniškai 110 dienų (svyruojant nuo 12 iki 169 dienų), o ledo storis svyravo nuo 10 iki 70 cm.
Lietuvos rekordų fiksuotojų teigimu, storiausia ledo danga – 78 cm – išmatuota 1966 m. kovo 2 d. Kuršių mariose, nors, pasak žvejų, 1942 m. žiemą buvo susidaręs dar storesnis – 100 cm storio ledas. Ilgiausiai ledo reiškiniai mariose stebėti 169 dienas 1946-1947 m. žiemą, o trumpiausiai – vieną dieną 1974-1975 m. žiemą.
„Maksimalus storis iki šio amžiaus vidurio gali sumažėti net ketvirtadaliu, o amžiaus pabaigoje – net iki 80 procentų, palyginti su minėtu istoriniu laikotarpiu“, – akcentavo pašnekovė.
Jūros tyrimų institute nagrinėjamos Europos kosmoso agentūros „Copernicus“ programos palydovinės nuotraukos leidžia pamatyti, kaip ledas formuojasi ir kinta visame marių paviršiuje. Vidutiniškai Kuršių marios visiškai ledu pasidengia per 6 dienas, bet tai gali trukti ir iki mėnesio.
„Iš nuotraukų matome, kad ledas pradeda formuotis palei rytinę ir pietinę Kuršių marių kranto liniją, vėliausiai susidaro giliausioje pietvakarinėje marių dalyje. Pirmiausia jis pradeda irti šiaurinėje marių dalyje, dažniausiai tai tęsiasi palei vakarinę pakrantę ir dėl vyraujančių vakarų vėjų lėtai traukiasi rytinės pakrantės link. Labai įdomu stebėti, kaip ledas juda. Stebėtojai antžeminėse stotyse, matuojantys ledo storį ir stebintys dreifą, kartais ir nemato, kas vyksta marių viduryje, nes nuo kranto atrodo, kad marios visiškai užšalusios, bet viduryje jau gali būti atsiradusi properša“, – apie vykdomus stebėjimus pasakojo R. Idzelytė.
Jos teigimu, Kuršių marių ekosistemai įtaką daro ne tik temperatūra, bet ir vanduo, atitekantis į marias iš Nemuno, bei druskingas vanduo, šiaurės vakarų vėjo atnešamas iš Baltijos jūros.
“Marios yra laikomos gėlavandeniu vandens telkiniu, jos yra seklesnės, dėl to lengviau užšąla nei gilesni sūresni vandens telkiniai. Bet ledas turi įtakos marių ekosistemai – ir šviesą blokuoja, ir vandens prisotinimas deguonimi iš oro yra ribojamas.
Jei ledas nesusidarytų, tai paveiktų visą marių ekosistemą, gali paskatinti intensyvesnį dumblių žydėjimą pavasarį; ištirpusio deguonies kiekis esant ledui gali skirtis priklausomai nuo balanso tarp pirminės produkcijos vandenyje ir atmosferos sąveikos (nežinome, kas dominuos).
Šiems klausimams atsakyti reikėtų labai didelės apimties ir ilgalaikių mokslinių tyrimų, kad būtų galima tiksliau pasakyti, įvertinti klimato kaitos poveikį Kuršių marių ekosistemai”, – svarstė mokslininkė.
Pasak jos, Jūros tyrimų institute yra atliekami skaitinio modeliavimo eksperimentai, padedantys įvertinti, kaip pasikeistų fiziniai procesai Kuršių mariose, jei ledo nebūtų.
Atlikti teoriniai skaičiavimai jau atskleidė, kad ledas daro įtaką vandens masių judėjimo srautams, kitaip pasakius, dėl ledo dangos iš jūros į Kuršių marias įteka mažiau druskingo vandens, marios tam tikra prasme tampa gėlesnės, tad jei ledo žiemos metu nebūtų, šiaurinė marių dalis ilgesnį laiką būtų druskingesnė.
“Tai gali lemti rūšių pasiskirstymo, produktyvumo ir dinamikos pakitimus. Pavyzdžiui, dažnėjantis druskingo šalto Baltijos jūros vandens įtekėjimas į marias gali neigiamai įtakoti gėlavandenius augalus ir žuvis.
Augalai gali įsikurti piečiau, žuvų ikrai ir lervos gali būti labiau pažeidžiami ir žuvų gebėjimas daugintis gali sumažėti”, – apie galimą poveikį kalbėjo R. Idzelytė.
Taip pat trumpesnis ledo sezonas ar visiškas jo išnykimas neigiamai paveiktų ne tik vandens ekosistemą, bet ir žuvininkystę bei rekreacinę veiklą Kuršių mariose.
Neabejotinai būtų nuskriausti poledinės žūklės mėgėjai, kuriems tektų ieškotis kitos vietos žvejybai ant ledo. Jau ir pastaraisiais metais netrūksta pranešimų apie ekstremaliai nusiteikusius žvejus, lipančius ant plono ir trūkinėjančio marių ledo, neįvertinančius, kad jis vis plonesnis ir greičiau yrantis.
Sykiu kyla pavojus, kad visai išnyks ir į nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktas senovinis poledinės žvejybos būdas – stintų bumbinimas, kuriuo ant ledo žuvis vilioja senieji Nidos žvejai.
