Iš delfi.lt, Ugnė Karaliūnaitė
Baltijos jūra daugeliui lietuvių asocijuojasi su vasaros atostogomis lietuviškame paplūdimyje. Tačiau vienintelis Lietuvos uostamiestis pasiryžęs jūrą išnaudoti daug plačiau: sėkmingai auginti miestą pasižadėjusi Klaipėda planuoja didžiuosius vandenis įdarbinti spartesnei ekonomikos plėtrai ir miesto gyventojų gerovei.
Pasitvirtinęs ekonominės plėtros strategiją „Klaipėda 2030“ miestas daug dėmesio skyrė mėlynajai ekonomikai. Būtent šios ekonomikos centru Baltijos regione nori tapti uostamiestis. Mėlynoji ekonomika – tai ekonomikos kryptis, kuri remiasi darniu jūrų ir vandenynų panaudojimu ekonomikai augti. Pasitelkiant šia idėja bandoma pasiekti darbo vietų augimo, gyventojų gerovės nekenkiant vandens telkiniams ir išlaikant jų biosistemą. Žaliųjų ir mėlynųjų (jūrinių) technologijų srityje specializuojasi Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.
Parko direktorė Roma Stubrienė pastebėjo, kad atliekant Klaipėdos konkurencingumo didinimo ir ekonominio proveržio galimybių studiją nurodytos keturios prioritetinės sritys: jūrinė ekonomika, bioekonomika, pažangios pramonės ekonomika bei kūrybinė ir paslaugų ekonomika. Būtent dalis iškeltų tikslų jūrinėje ir bioekonomikoje padės įgyvendinti Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui. „Jūrinės ekonomikos prioritete aktyviausi veiksmai vykdomi klasterizacijos procesui intensyvinti – esamo suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir naujų kūrimui, tęstinės geoterminio vandens panaudojimo sveikatinimo tikslams veiklos. Bioekonomikos srityje – jūros biotechnologijų, akvakultūros kompetencijų centro vystymas, tęstinės bioplastiko gamybos technologijų plėtros veiklos“, – vardijo parko vadovė.
Vienas iš projektų, prie kurio jau dirbama, – eksperimentinės krevečių auginimo bazės infrastruktūros kūrimas ir akvakultūros kompetencijų centro steigimas. Jau pernai pavasarį buvo paskelbta, kad Klaipėdos universiteto verslo inkubatoriaus patalpose pradeda veikti krevečių auginimo bazė, skirta pramoniniam krevečių auginimui. Nauja veikla skirta ne tik vėžiagyvius auginti praktiškai, bet ir naudingos patirčiai, kuria galės pasinaudoti įmonės, norinčios šia veikla užsiimti Lietuvoje, sukaupti. Šiai bazei įrengti prireikė apie 100 tūkst. eurų, kurių dalis gauta iš Europos Sąjungos (ES) fondų.
