Straipnis iš 15min.lt, Inga Labutytė-Atkočaitienė
Mikrobiologinė tarša šią vasarą normų neviršijo
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras maždaug du kartus per mėnesį paskelbia žarninių lazdelių (E.coli) ir žarninių enterokokų kiekį visų Lietuvos rajonų maudyklų vandenyje.
Patyrinėjus Baltijos jūroje atliktų tyrimų rezultatus vasaros mėnesiais, matyti, jog liepos 23-iąją paimtuose Baltijos jūros mėginiuose abiejų šių bakterijų kiekis šiek tiek išaugo. Pavyzdžiui, Pervalkos ir Juodkrantės paplūdimiuose žarninių enterokokų kiekis pakilo nuo 0 liepos mėnesio pradžioje iki 16/100 mililitrų.
Palangoje didžiausias šių organizmų kiekis užfiksuotas rugpjūčio viduryje – 36 vienetai 100 mililitrų. Toks kiekis fiksuotas pagrindiniame bendrajame paplūdimyje, ties Botanikos parku, moterų ir Šventosios paplūdimiuose vandens kokybė buvo geresnė. Rugpjūčio 10 dieną žarninių enterokokų kiekis Melnragės I-ajame paplūdimyje buvo daugiau nei 50/100 ml. Tačiau visais minėtais atvejais bakterijų kiekis atitiko higienos normas ir jų neviršijo.
Dumbliai taip pat gali susargdinti
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Diana Vaičiūtė sako, jog ji su kolegomis moksliniais tikslais kas dvi savaites ima Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens (ties Kintais ir Nida) mėginius. Šio instituto mokslininkai tiria vandens mikrobiologinę taršą, tačiau kartu įvertina ir dumblių kiekį vandenyje. Dr. Diana Vaičiūtė įsitikinusi, jog tokia informacija taip pat turėtų būti viešinama, tuomet besimaudantieji galbūt priimtų sprendimą nepanirti į vandenį visa galva, saugotis, kad negurkšteltų jūros vandens arba, jei turi silpnesnį imunitetą, apskritai nesimaudyti. Žydintis vanduo taip pat gali sukelti įvairių ligų, nes išvešėjusiuose jūros dumbliuose gausu toksinų.
„Rugpjūčio pačioje pradžioje sulaukėme žinučių apie tam tikrą gamtinę katastrofą Lenkijoje, kai buvo pastebėtas masinis melsvabakterių žydėjimas. Jis buvo tokio lygio, kad jau reikėjo imtis priemonių, kad nenukentėtų besimaudantys. Šalyje buvo uždrausta maudytis. Mes kaip tik tuo metu ėmėme mėginius iš Baltijos jūros. Melsvabakterių vandenyje aptikome, tačiau jų kiekis buvo gerokai mažesnis. Paaiškinimas labai paprastas: palankios hidrometerologinės sąlygos“, – kalbėjo mokslo darbuotoja.
