Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai vykdo pažangius paukščių tyrimus.
Ką karantino metu veikia garniai? Gamtoje gyvenimas teka savo vaga, paukščiai sugrįžta iš savo žiemojimo vietų ir įsisuka į savo rutiną. KU JTI mokslininkai kartu su Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojais rudenį Ignalinos raj. esančiuose žuvininkystės tvenkiniuose gyvenantiems pilkiesiems ir baltiesiems garniams uždėjo GPS/GSM siųstuvus, kurie padeda išsiaiškinti paukščių judėjimą ir mitybai naudojamas teritorijas. Paspaudus šaltukui garniai patraukė žiemoti į pietvakarius: Serbiją, Lenkijos-Čekijos pasienį ir Vokietiją. Kovo pabaigoje kaip tik prasidėjo jų migracija atgal ir pirmasis pilkasis garnys jau yra Latvijoje. Kiti du paukščiai kol kas laikosi žiemojimo vietose. Įdomu tai, kad migracijos metu garniai įveikdavo didelius atstumus vienu ypu, per naktį nuskrisdami po 500-700 km. Tuo tarpu žiemojimo vietose paukščiai nesiblaškė ir laiką leido beveik toje pačioje vietoje, vos kelių kvadratinių kilometrų plote.
Projektas „Didžiųjų baltųjų garnių (Ardea alba L.) ir pilkųjų garnių (Ardea cinerea L.) populiacijos gausos dinamika ir mitybos ypatumai žuvininkystės ūkių tvenkiniuose Lietuvoje 2019–2020 metų laikotarpiu“ finansuojamas iš Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės 2015–2020 metų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programos.
