Tirdami vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų kiekius nuotekose bei Latvijos ir Lietuvos vandens telkiniuose, mokslininkai padarė išvadą, kad daugelyje vietų jų koncentracijos siekia arba viršija nustatytas aplinkai pavojingas vertes. Cheminių analizių rezultatai atskleidė, kad daugumoje tirtų mėginių dominuoja vaistinės medžiagos, esančios priešuždegiminių ir skausmą malšinančių vaistų sudėtyje. Visi šie Latvijos ir Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai – tai projekto „MEDWwater – Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas” dalis. Projekto metu siekiama surasti sprendimų taršai mažinti.
„Buvau įsitikinusi, kad vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų bus rasta tiek nuotekose, tiek upėse, į kurias jos patenka, tačiau didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad šių medžiagų kiekis artėja prie aplinkai pavojingų koncentracijų ar netgi jas viršija,“ – pasakoja projekto vadovė, Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos vandens ekologijos instituto“ mokslininkė Ieva Putna – Nymanė. Ji pripažįsta, kad žmonių sveikata labai priklauso nuo medicinos, tačiau pabrėžia, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti ir apie tai, jog žmonės taip pat labai priklausomi ir nuo juos supančios aplinkos „sveikatos“ būklės.
Praėjusių metų vasarą ir žiemą Latvijoje ir Lietuvoje surinkta daugiau nei 60 nuotekų mėginių iš 16 nuotekų valymo įrenginių, tiek pat vandens mėginių paimta iš įvairių vandens telkinių. Mėginių cheminė analizė atlikta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute, nustatant 25 įvairių vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų koncentracijas. Kaip pripažįsta Klaipėdos universiteto biomedicinos mokslų daktaras Sergej Suzdalev, tyrimų rezultatai mokslininkų per daug nenustebino. „Didesnėje dalyje tirtų vandens telkinių bei nuotekų mėginių dominuoja skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų veikliosios medžiagos, tokios kaip ibuprofenas, diklofenakas, paracetamolis,“- pasakoja Sergej Suzdalev. „Šie vaistai gausiai vartojami tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, todėl juose esančių medžiagų dideli kiekiai patenka į nuotekų valymo įrenginius ir vandens telkinius. Nerimą kelia tai, kad, pavyzdžiui, diklofenako kiekis daugelyje vietų yra didesnis nei Europos Komisijos rekomenduojama aplinkos kokybės standarto vertė, siekianti 10 nanogramų (ng) medžiagos vienam litrui,“ – pasakoja Sergej Suzdalev. Vadovaujantis anksčiau atliktų tyrimų rezultatais, panaši situacija yra ir kitose ES valstybėse narėse.
Projekto partneriai, įskaitant Latvijos Respublikos Valstybinę vaistų agentūrą ir Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat apibendrina duomenis apie abejose šalyse parduotus vaistinius preparatus nuo 2018 metų iki 2020 metų. Rezultatai rodo, kad abejose šalyse farmacinių medžiagų vartojimo įpročiai yra panašūs. Pavyzdžiui, iš pasirinktų 25 vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų daugiausia suvartota medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti vartojamo vaisto metformino – per trejus metus tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje jo parduota daugiau nei 100 tūkstančių kilogramų. Surinkti duomenys apie parduotų vaistinių preparatų apimtis buvo palyginti su aptiktomis vaistinių medžiagų koncentracijomis neišvalytose nuotekose. Kaip ir buvo tikėtasi, tiesioginės sąsajos nenustatyta, nes vaistų likučių koncentracijos nuotekose labiau priklauso nuo veikliosios medžiagos pobūdžio.
„Norėtųsi padėkoti visoms projekte dalyvaujančioms nuotekų valykloms bei aktyviai bendradarbiaujančiai ir tyrimus remiančiai Latvijos vandens tiekėjų bei nuotekų tvarkymo asociacijai. Nors nuotekų valymo įrenginiai nėra suprojektuoti taip, kad nuotekas visiškai išvalytų nuo vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų, tyrimas atskleidė, kad jie pajėgūs taršą sumažinti 33-80 procentais,“ – aiškino mokslininkė Ieva Putna-Nymanė.
Ištyrus 25 vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų koncentracijas nuotekose ir vandens telkiniuose, pasibaigus projektui mokslininkai paskelbs, kokią žalą aplinkai gali sukelti juose aptinkami vaistų likučių kiekiai.
Be mokslinės tiriamosios dalies projekte taip pat numatyta informacinė šviečiamoji kampanija dėl vaistų poveikio aplinkai ir tai, kokiu būdu ir kam reikia atiduoti pasibaigusio galiojimo ar nebevartojamus vaistus.
Projekte dalyvauja mokslininkai, aplinkos ekspertai ir kiti specialistai iš Latvijos Aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro, Kuržemės planavimo regiono, Latvijos Respublikos Valstybinės vaistų agentūros, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos universiteto, taip pat Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos vandens ekologijos instituto“.
Interreg V-A Latvijos – Lietuvos programos 2014 – 2020 metų projektas „Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ (MEDWwater LLI-527) įgyvendinamas nuo 2021 metų vasario mėnesio iki šių metų pabaigos. Jo bendras biudžetas yra beveik 700 tūkstančiai eurų. Projekto bendrasis finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo yra šiek tiek daugiau nei 572 tūkstančiai eurų.
Ši publikacija finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Už šios publikacijos turinį visapusiškai atsako Kuržemės planavimo regionas ir MEDWwater projekto partneriai ir ji jokiu būdu nėra laikoma Europos Sąjungos oficialia pozicija.
Informaciją parengė:
Liena Freimanė
Projekto MEDWwater komunikacijos koordinatorė
el. paštas: liena.freimane@kurzemesregions.lv
telefonas: + 371 26306030
