Klaipėdos universiteto, Jūros tyrimų instituto ir Kuršių nerijos nacionalinio parko mokslininkai Kuršių mariose vykdo dirbtinių salų eksperimentą. Stebima kaip ties Gintaro įlanka plūduriuojančios salos padeda valyti vandenį, apsaugo krantus nuo erozijos. Įrengti tokiai plūduriuojančiai salai Klaipėdoje dar šiek tiek trūksta paramos.
Dirbtines salas mėgsta vandens augalai ir gyvūnai
Pasak mokslininkų, dirbtinės plūduriuojančios salos naudojamos vandens kokybės pagerinimui bei natūralių upės pakrančių buveinių sukūrimui miestuose. Jos montuojamos iš specialių plūduriuojančių konstrukcijų, aptraukiamos kokoso pluoštu ir apsodinamos vietinei florai būdingais augalais. Ant šių dirbtinių platformų vandens augalai puikiai įsitvirtina, auga ir žydi. Prie šaknų prisitvirtinę bakterijos nitrifikacijos/denitrifikacijos procesų metu iš vandens pašalina azotą (kaip atmosferos dujas), skaido organines medžiagas bei atlieka detoksifikaciją. Tokiu būdu didėja vandens skaidrumas, mažėja mikrodumblių augimas ir vandens žydėjimas. Be to sala prisideda prie pakibusių dalelių sulaikymo ir išnešimo į kitus vandens telkinius ir galiausiai jūrą. Nemažiau svarbus salų teikiamas natūralumo pojūtis, gamtos stebėjimo ir pažinimo galimybė miesto gyventojams. Plūduriuojančios salelės sukuria buveines paukščiams, vabzdžiams ir vandens gyvūnijai.
Salų maistinių medžiagų pašalinimo našumas priklauso nuo salos ploto. Maistinės medžiagos sukaupiamos antžeminėje augmenijos biomasėje, šaknyse, pašalinamos mikroorganizmų ir sedimentacijos būdu. Kuršių mariose Gintaro įlankoje (Juodkrantė) įrengta sala per metus pašalina 103g N ir 5g P/m² antžeminėje augalų biomasėje.
Klaipėdos salai reikia paramos
Darydami prielaidą, kad antžeminė biomasė sudaro tik 10% maistmedžiagių šalinimo našumo mokslininkai skaičiuoja, jog 28 m² sala per metus pašalintų 2870g N ir 140g P, o per 3 metus apie 9 kg azoto ir 0,5 kg fosforo.
Klaipėdos mieste – rekonstruoto XVII a. Gelderno bastiono – Jono kalnelio – apsauginiame griovyje arba Danės upės krantinėje planuojamai įrengti 28 m² ploto plūduriuojančiai salai (originali „Biomatrix“ technologija, Škotija) reikia paramos. Apie 10.000 eurų čia investuos „LiveLagoons“ projektas, tačiau prie šios sumos mokslininkams reikėtų dar 2.000 Eur. Jie bus reikalingi salos pastatymo, inkaravimo, apsodinimo, priežiūros ir kt. darbams trijų metų laikotarpiu. Norintys paremti, tai gali padaryti per „Nutribute“ platformoje iki gegužės mėnesio vykdomą savanoriško sutelktinio finansavimo kampaniją.
Salą Klaipėdoje planuojama įrengti šių metų gegužę. Šio projekto komandą sudaro Klaipėdos universiteto, Jūros tyrimų instituto ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai: Jūratė Lesutienė, Artūras Razinkovas-Baziukas ir Žilvinas Grigaitis.
