Menu Close

Dirbtinės salos Klaipėdoje – sutelktinio finansavimo kampanija Nutribute platformoje

Iki 2020 m gegužės vykdome savanoriško sutelktinio finansavimo kampaniją Nutribute platformoje, sukurtoje maistmedžiagių patekimo į Baltijos jūrą mažinimo projektams.

Tapkite Nutribute nariu. Padėkime gamtai atsikurti!

Ko mums reikia ir kodėl?

Norime įrengti ~28 m2 plaukiojančią salą Klaipėdos mieste – rekonstruoto 17a. Gelderno bastiono – Jono kalnelio apsauginiame griovyje arba Danės upės krantinėje. Salai reikės ~ 10 000Eur (originali Biomatrix technologija, Škotija), kuriuos investuos LiveLagoons projektas (daugiau apie projektą http://www.balticlagoons.net/livelagoons/). Prie šios sumos siekiame surinkti dar 2000Eur, kurie yra reikalingi salos pastatymo, inkaravimo, apsodinimo, priežiūros ir kt. darbams trijų metų laikotarpiu.

Šio projekto komandą sudaro Klaipėdos universiteto, Jūros tyrimų instituto ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.

Salų poveikis

Dirbtinės plaukiojančios salos naudojamos vandens kokybės pagerinimui bei natūralių upės pakrančių buveinių sukūrimui miestuose. Vandens augalai puikiai įsitvirtina, auga ir žydi ant dirbtinių platformų. Prie šaknų prisitvirtinę bakterijos nitrifikacijos/denitrifikacijos procesų metu iš vandens pašalina azotą (kaip atmosferos dujas), skaido organines medžiagas bei atlieka detoksifikaciją. Tokiu būdu didėja vandens skaidrumas, mažėja mikrodumblių augimas ir vandens žydėjimas. Be to sala prisideda prie pakibusių dalelių sulaikymo ir išnešimo į kitus vandens telkinius ir galiausiai jūrą.

Nemažiau svarbus salų teikiamas natūralumo pojūtis, gamtos stebėjimo ir pažinimo galimybė miesto gyventojams. Plūduriuojančios salelės sukuria buveines paukščiams, vabzdžiams ir vandens gyvūnijai.

Salų maistinių medžiagų pašalinimo našumas priklauso nuo salos ploto. Maistinės medžiagos sukaupiamos antžeminėje augmenijos biomasėje, šaknyse, pašalinamos mikroorganizmų ir sedimentacijos būdu. Mūsų duomenimis panaši sala įrengta Kuršių mariose Gintaro įlankoje (Juodkrantė) per metus pašalina 103g N ir 5g P/m2 antžeminėje augalų biomasėje. Darydami prielaidą, kad antžeminė biomasė sudaro tik 10% maistmedžiagių šalinimo našumo galime apskaičiuoti, kad per metus 28m2 sala pašalintų 2870g N ir 140g P, o per 3 metus apie 9kg azoto ir 0,5kg fosforo.

Posted in Projektai, Skelbimai

Related Posts