A Decrease font size. A Reset font size. A Increase font size.

Menu Close

KU mokslininkas Arktyje leido žvarbią vasarą: gaudė ir operavo ledines antis

Iš 15min.lt

Kol kiti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto (KU JTI) mokslininkai plušo Svalbardo Arktyje, tirdami, kaip tirpstantys ledynai keičia Arkties aplinką ir vandens dugno buveines, jaunesnysis KU JTI mokslo darbuotojas Julius Morkūnas Kolguevo saloje gaudė ledines antis ir atliko joms operacijas. Dabar mokslininkas su šypsena prisimena gyvenimo Rusijos Arktyje kasdienybę, apie kurią išgirdus daugumai iš mūsų, turbūt, ir oda pašiurptų. Nors J. Morkūnas Arktyje jau ne naujokas – panašiuose tyrimuose yra padėjęs ir anksčiau – šiemet Amžinojo įšalo žemė jį ir kitus ekspedicijos dalyvius pasitiko ypač nesvetingai – be saulės ir su vos 5–6 °C temperatūra birželio mėnesį. Vasarą vykusios ekspedicijos metu mokslininkui teko ir šildyti rūbus miegmaišyje, ir kastis sniegą nuo palapinės.

Ekspedicija, į kurią KU mokslininkas išvyko su kolegų iš Vokietijos projektu, buvo skirta ledinių ančių ir kitų jūros ančių, žiemojančių Baltijos jūroje, išsaugojimui. Vokietijos ir Rusijos mokslininkai šiltuoju metų laikotarpiu šias nykstančias ančių rūšis tiria jau kelis sezonus iš eilės. Stebi jų perėjimo sėkmingumą – kiek išsirita jauniklių, kiek antys valgo.

Šiemet tarp į ekspediciją keliavusių 10-ies žmonių pateko ir vienintelis lietuvis – J. Morkūnas, prieš tai jau šiek tiek talkinęs panašiuose tyrimuose vokiečių mokslininkų komandai. Julius taip pat turėjo patirties dirbant su tomis pačiomis ančių rūšimis Lietuvoje, kur šios parskrenda žiemoti. „Buvau vienintelis lietuvis. Kadangi pagal profesiją esu veterinarijos gydytojas, ekspedicijoje pagrindinis mano tikslas buvo į antis sudėti siųstuvus. Dariau ledinių ančių apskaitas, padėjau ieškoti jų lizdų. Sugautuose paukščiuose implantuodavau siųstuvus ir pagal jų siunčiamus duomenis stebėdavau, kur jos skrenda. Prieš tai kelis metus buvo dedami tokie šviesos registratoriai – prietaisai, įrašantys šviesos ilgumą per parą. Pagal datą ir šviesos ilgumą būdavo galima pasakyti vietos, kurioje tam tikras paukštis yra, koordinates. Tai galėdavai nustatyti +/- 300 km paklaida. Šiais metais į paukščius implantavome tikslesnius prietaisus – palydovinius siųstuvus, kurie dedami į paukščio vidų. Siųstuvai kas kelias dienas siunčia signalą į kosmosą ir palydovai pagal signalą nustato paukščio buvimo vietą bei persiunčia tuos duomenis atgal į duomenų centrus, prie kurių prisijungę galime matyti, kur konkretus paukštis yra“, – savo veiklą Arktyje pristatė lietuvis.

Skaitykite daugiau čia.

Posted in Spaudoje

Related Posts