Klaipėdos universiteto mokslininkai kartu su partneriais iš Lietuvos gamtos fondo ir Latvijos BIOR tyrimų instituto vykdo projektą „Nėgių išteklių abipus sienos vertinimas ir valdymas Lietuvoje bei Latvijoje“. Projektą finansuoja „Interreg V-A Latvija Lietuva“ bendradarbiavimo programa ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Upinė nėgė savo išvaizda primena ungurį: ilga, kūnas padengtas tamsiais ir balkšvais taškeliais, žiaunos užsibaigia disko formos burnos piltuvu su dantimis. Suaugusi nėgė jūroje minta žuvų krauju ir kūno skysčiais, prisisiurbdama prie aukos. Upinės nėgės svarbios verslinei žvejybai bendradarbiavimo programos teritorijoje, jos saugomos visoje Europoje, todėl jų išteklių naudojimas turi būti derinamas su tvarios ir švarios aplinkos kūrimu. Deja, šiuos procesus riboja duomenų apie populiacijų struktūrą trūkumas ir standartizuotų išteklių vertinimo metodų stoka abiejose šalyse.
Latvijoje nėgės gaudomos Dauguvos, Gaujos, Ventos ir kitose mažesnėse upėse, kurios įteka tiesiogiai į jūrą. Latvijoje nėgių sužvejojama apie 70 tonų per metus. 6–7 – jame dešimtmečiais latvių žvejai jų pagaudavo gausiai, o pastaraisiais metais akivaizdu, kad žuvų ištekliai sumažėję. Europos aplinkos agentūra nėgių išteklius Latvijoje jau traktuoja kaip nepakankamus.
Lietuvoje nėgės sugaunamos Kuršių mariose, Nemuno deltoje ir Šventosios upėje. Vis dėlto Lietuvoje jų tradicija sunyko, todėl didžioji dalis sugautų nėgių parduodamos latviams, kuriems ši žuvis yra delikatesas. Tad jų kaina ir poreikis gana dideli.
Minėtas projektas nukreiptas į upinių nėgių išteklių įvertinimą ir apsaugą Klaipėdos bei Latvijos Kuržemės regionuose, kur vykdoma tradicinė upinių nėgių žvejyba. Projektas bus vykdomas dvejus metus – iki 2020-ųjų, numatyta sukurti standartizuotą išteklių vertinimo metodiką, pagrįstą tradiciniais ir molekuliniais metodais; įgyvendinti specialias populiacijų būklės gerinimo priemones; parengti tvaraus nėgių išteklių valdymo strategiją ir suderinti ją su Latvijos bei Lietuvos atsakingomis institucijomis.
Projektas pradėtas įgyvendinti šių metų pavasarį, po pirmo projekto partnerių susitikimo, kur aptarta nėgių populiacijos situacija Lietuvoje ir Latvijoje, projekto tikslai, numatytos nėgių išteklių valdymo strategijos gairės. Tuo metu įvyko ir projekto valdymo komiteto susitikimas, kuriame, be projekto partnerių, dalyvavo Lietuvos bei Latvijos aplinkos ir žemės ūkio misterijų atstovai. Susitikimo metu atsižvelgta į dalyvavusių institucijų atstovų komentarus ir išsakytus poreikius, sutarta dėl projekto vykdymo plano.
