„Tai buvo toks žaidimas, pabandymas dėl smagumo. Pasirodo, pomidorai gali išgyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis. Čia bus išskirtinis delikatesas“, – juokiasi Kuršių nerijos nacionalinio parko botanikė Raimonda Ilginė. Šiauriau Juodkrantės esančioje eksperimentinėje plūduriuojančioje saloje, kuri suformuota pernai, auga vilkdalgiai, viksvos, rūgštynės ir kiti vandenį mėgstantys augalai.
Šiemet parko kolektyvas sumanė paeksperimentuoti ir saloje pasodino keletą pomidorų daigų. Du iš jų prigijo ir jau brandina vaisius. R.Ilginė dvi Kuršių nerijoje esančias dirbtines salas prižiūri kartu su kolega, parko ekologu Žilvinu Grigaičiu. Salos pagal projektą „Live Lagoon“ buvo suformuotos pernai. Tokį pat eksperimentą vykdo ir kolegos Lenkijoje bei Vokietijoje. Kaip skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, pernai pasodinti augalai po šiltojo sezono buvo visiškai nupjauti iki šaknų. Sala žiemojo plūduriuodama Gintaro įlankoje, o pavasarį daugiamečiai augalai pradėjo skverbtis link saulės ir šiuo metu augalų aukštis siekia iki 1,5 metro. Visai tai – natūralioje, kartais atšiaurioje Kuršių marių aplinkoje, saulės ir vandens dėka, be papildomo žmogaus įsikišimo.
Tokios salos populiarios Europos šalyse, formuojamos deltose, kanaluose, prisideda prie vandens kokybės gerinimo, suteikia žavesio, jose glaudžiasi paukščiai. Kaip 15min sakė R.Ilginė, tokios salos atlieka keletą funkcijų. „Kuršių marių atžvilgiu per daug dideli tokie norai, tačiau mažesniuose telkiniuose tokios salos vykdo kelias funkcijas – tai vandens kokybės gerinimas, kitas dalykas – paukščiai randa priebėgą. Jau antrus metus antys sukosi lizdą. Tai gana atraktyvus elementas. Prieš žiemą salą reikia nušienauti ir išvežti biomasę“, – pasakojo botanikė. Plūduriuojanti sala yra inkaruota. Viena įkurdinta ties Juodkrante, netoli Gintaro įlankos, kita atokiau, kur daugiau vėjų, bangų, sąlygos ekstremalesnės. Dar viena sala neseniai atsirado Klaipėdoje, Jono kalnelyje, ši dar nėra dailiai sužaliavusi, nes augalai nespėjo pasistiebti į saulę.
