EcoServe

Ateities ekosisteminės paslaugos Lietuvos kranto zonoje globalios kaitos kontekste (EcoServe)

Apie projektą

Projekto trumpinys: EcoServe

Projekto pavadinimas: Ateities ekosisteminės paslaugos Lietuvos kranto zonoje globalios kaitos kontekste

Projekto trukmė: 2018 m. sausis – 2022 m. kovas

Bendras projekto biudžetas: 599 189.94 EUR

Finansavimas: Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0178) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)

Projekto tikslas – įvertinti ateities ekosistemines paslaugas (EP) Lietuvos kranto zonoje, tobulinant Lietuvos mokslininkų gebėjimus taikyti daugiadisciplininius analizės, modeliavimo ir prognozavimo įrankius. Projektas yra orientuotas į ekosisteminių paslaugų žemėlapių sudarymą, validavimą ir modeliavimą Kuršių mariose ir Nemuno deltoje, remiantis klimato kaitos ir vietiniais socio-ekonominiais scenarijais.

Tyrimo rajonas – septynios seniūnijos: Priekulės, Saugų, Kintų, Rusnės, Šilutės, Juknaičių ir Usėnų, kuriosribojasi su Nemuno delta, Minijos žemupiu ir Kuršių mariomis.

Projekto uždaviniai:

• Atlikti ekosisteminių paslaugų kartografavimą, vertinimą ir modeliavimą Nemuno deltoje ir Kuršių mariose bei ~10 km zonoje nuo kranto esančiose kaimo vietovėse.
• Atlikti vietos gyventojų (ūkininkų, verslininkų, seniūnijų darbuotojų) apklausas apie teritorijoje, jų požiūriu, svarbias ekosistemines paslaugas, jų vystymosi perspektyvas ir ypač kultūrinių ekosisteminių paslaugų potencialą.
• Sudaryti ilgalaikes ateities klimato ir hidrologinių parametrų prognozes Nemuno baseine, Nemuno upėje ir Kuršių mariose. Aptarti klimato scenarijų ryšį su globaliais socioekonominiais procesais ir jų galimą poveikį Pamario kaimiškose vietovėse.

Projekto veiklos ir pagrindiniai rezultatai:

• Veikla Nr.1 – Duomenų surinkimas ir analizė. Veiklos metu buvo sukurta duomenų bazė, kuri patalpinta mokslinių tyrimų duomenų saugykloje Zenodo (nuorodą žr. žemiau). Ši duomenų bazė yra viešai prieinama pateikus užklausimą. Duomenys saugomi geoduomenų bazėse arba MS Excel lentelėse.
• Veikla Nr.2 – Kiekybinis esamų ekosisteminių paslaugų įvertinimas. Veiklos metu buvo identifikuotos ir ekspertiškai įvertintos EP, taikant skirtingų respondentų grupių apklausas. Naudojant ekspertinių matricos lentelių pildymo metodą, atliktas EP kartografavimas ir vertinimas tyrimų teritorijoje. Remiantis Bendrąja tarptautine ekosisteminių paslaugų klasifikacija (Common International Classification of Ecosystem Services, CICES) tiriamojoje teritorijoje buvo identifikuotos 34 EP. Šis įvertinimas atskleidė, kad bendrasis EP potencialas kinta nuo žemo – žemės ūkio paskirties teritorijose iki vidutinio – natūraliose teritorijose, miškuose. Natūraliose teritorijose reguliavimo ir palaikymo bei kultūrinės EP dažnai identifikuojamos kartu. Tuo tarpu aukštas aprūpinimo EP potencialas būdingas žemės ūkio paskirties plotams, nutolusiems nuo užliejamų zonų. Prie didesnio bendrojo EP potencialo daugiausiai prisideda laukinių gyvūnų ir augalų buveinių teikimo, taip pat su pažinimu susijusių kultūrinių EP potencialas.
• Veikla Nr.3 – Matematinis modeliavimas, kurios metu buvo sukalibruotas upės baseino modelis bei apjungtas su Kuršių marių hidrodinaminiu modeliu. Remiantis RCP4.5 ir RCP8.5 klimato kaitos prognozėmis atlikti modelių sistemos skaičiavimai parodė, kad artimoje ateityje šie pokyčiai atsispindės baseino ir Kuršių marių vandens cikle. Taip pat sudarytas Kuršių marių svarbiausių verslinių žuvų (karšio ir starkio) rūšių Bajeso tinklų modelis, į kurį įtraukta keletas žuvų gyvenimo ciklų, kuomet žuvys užima skirtingas buveines, o reikalavimai optimaliai ir toleruotinai aplinkai ir verslinės, ir mėgėjiškos žvejybos spaudimas yra skirtingi.
• Veikla Nr.4 – Ateities ekosisteminių paslaugų prognozavimas. Veiklos metu buvo parengtos gairės tvariai EP plėtrai. Pateiktos seniūnijų teritorinių, žemės dangos, biologinės įvairovės, socioekonominių rodiklių faktų suvestinės. Aptariamas globalių ateities pokyčių kontekstas (demografiniai, ekonominiai rodikliai) pagal SSP scenarijus.

Publikuoti moksliniai straipsniai:

• Gozdowski, D., Žukovskis, J., Razinkovas-Baziukas, A., & Wójcik-Gront, E. (2022). Land Cover Changes in Selected Areas Next to Lagoons Located on the Southern Coast of the Baltic Sea, 1984–2021. Sustainability, 14(4), 2006.
• Ivanauskas, E., Skersonas, A., Andrašūnas, V., Elyaagoubi, S., & Razinkovas-Baziukas, A. (2022). Mapping and assessing commercial fisheries services in the Lithuanian part of the Curonian Lagoon. Fishes, 7(1), 19.
• Morkūnė, R., Gasiūnaitė, Z. R., Žukovskis, J., Marcinkevičiūtė, L., & Razinkovas-Baziukas, A. (2021). Ecosystem Services in the Nemunas Delta: Differences in Perceptions of Farmers, Birdwatchers and Scientists. Environmental management, 1-14.
• Idzelytė, R., & Umgiesser, H. G. (2021). Application of an ice thermodynamic model to a shallow freshwater lagoon. Boreal environment research, 26(1-6), 61-77.
• Kaziukonytė, K., Lesutienė, J., Gasiūnaitė, Z. R., Morkūnė, R., Elyaagoubi, S., & Razinkovas-Baziukas, A. (2021). Expert-Based Assessment and Mapping of Ecosystem Services Potential in the Nemunas Delta and Curonian Lagoon Region, Lithuania. Water, 13(19), 2728.
• Marcinkevičiūtė, L., & Pranskūnienė, R. (2021). Cultural Ecosystem Services: The Case of Coastal-Rural Area (Nemunas Delta and Curonian Lagoon, Lithuania). Sustainability, 13(1), 123.
• Marcinkevičiūtė, L., Vilkevičiūtė, J., Žukovskis, J., & Pranskūnienė, R. (2021). Social Dimensions of Projected Climate Change Impacts on Ecosystem Services in the Coastal-Rural Area of Nemunas River Reaches and Curonian Lagoon (Lithuania). Water, 13(8), 1114.
• Gozdowski, D., Žukovskis, J., Kaziukonytė, K., & Razinkovas-Baziukas, A. (2020). Evaluation of land cover changes in Southwestern Lithuania from 1984 to 2018 using medium spatial resolution satellite imagery. Polish Journal of Environmental Studies, 29(6).
• Pilipavičius, V., & Žukovskis, J. (2020). Development of ecosystem service opportunities in the Nemunas delta in the context of global climate change. In Research for rural development 2020: annual 26th International scientific conference proceedings:[13-15 May, 2020] (Vol. 35, pp. 162-168). Latvia University of Agriculture.
• Čerkasova, N., Umgiesser, G., & Ertürk, A. (2019). Assessing climate change impacts on streamflow, sediment and nutrient loadings of the Minija River (Lithuania): A hillslope watershed discretization application with high-resolution spatial inputs. Water, 11(4), 676.
• Mėžinė, J., Ferrarin, C., Vaičiūtė, D., Idzelytė, R., Zemlys, P., & Umgiesser, G. (2019). Sediment transport mechanisms in a lagoon with high river discharge and sediment loading. Water, 11(10), 1970.
• Čerkasova, N., Umgiesser, G., Ertürk, A. (2021). Modelling framework for flow, sediments andnutrient loads in a large transboundary riverwatershed: A climate change impact assessmentof the Nemunas River watershed. Journal of Hydrology, 598, 126422.

Duomenų bazės

• Seniūnijų žemėnaudos pokyčiai, ekosisteminių paslaugų potencialas, SWAT (angl. Soil and Water Assessment Tool) modelio rezultatai, socioekonominiai ir ekosisteminiai rodikliai patalpinti ES lėšomis finansuojamoje mokslinių tyrimų duomenų talpykloje Zenodo

Gairės:

• Lesutienė J., Andrašūnas V., Čerkasova N., Gasiūnaitė Z.R., Idzelytė R., Ivanauskas E., Kaziukonytė K., Mėžinė J.,Vilkevičiūtė J., 2022. Gairės Pamario seniūnijų ekosisteminių paslaugų valdymui klimato ir globalios kaitos kontekste. Klaipėdos universitetas. Klaipėda.

Projekto komanda

dr. Hans Georg Umgiesser – projekto vadovas, el. paštas: georg.umgiesser@apc.ku.lt.
dr. Artūras Razinkovas-Baziukas
dr. Jan Žukovskis
dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė
dr. Jūratė Lesutienė
dr. Lina Marcinkevičiūtė
dr. Petras Zemlys
dr. Ali Ertürk
dr. Rasa Morkūnė
dr. Vytautas Pilipavičius
dr. Dariusz Gozdowski
dr. Jovita Mėžinė – projekto koordinavimas, el. paštas: jovita.mezine@apc.ku.lt
dr. Natalja Čerkasova
dr. Rasa Idzelytė
Edgaras Ivanauskas
Vaidotas Andrašūnas
Karolina Kaziukonytė
Daiva Urmonienė
Jolanta Vilkevičiūtė