RETROUT

posted in: Projektai | 0

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas, kartu su 13 kitų reguliarių ir 25 asocijuotais partneriais iš skirtingų Baltijos jūros šalių (Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos) įgyvendina Interreg Baltijos jūros regiono programos (2 prioriteto – Veiksmingas gamtinių išteklių valdymas, 2.4. programos konkretaus tikslo – Tausiai išteklius naudojantis Mėlynasis augimas) projektą „Baltijos jūros regiono, kaip pakrantės žvejybinio turizmo paskirties vietos plėtra, skatinimas ir tvarus valdymas (Development, promotion and sustainable management of the Baltic Sea Region as a coastal fishing tourism destination) – RETROUT”. Projektu yra siekiama regiono mastu koordinuotai plėtoti ir skatinti tvarų pakrančių žvejybos turizmą paremtą tikslinės rūšies – šlakio – ištekliais.

Pakrantės žvejybinis turizmas prailgina turizmo sezoną, sukuria tvarias darbo vietas pajūrio kaimiškuose regionuose, diversifikuoja žuvininkystės sektorių. Europos sąjungos Strategija Baltijos jūros regionui ir Baltijos jūros regiono Tvaraus mėlynojo augimo darbotvarkė priekrantės žvejybinį turizmą išskiria kaip didelio augimo potencialo veiklą (prognozuojamas metinis 7% augimas), Žvejybinis turizmas duoda didelę ekonominę grąžą – Stokholmo priekrantės žvejybinio turizmo 1 kg žuvies metinė apyvarta siekia 180 €, kai tuo tarpu tradicinio žvejybos sektoriaus – 17 €.

Bet tam, kad šis potencialas būtų visapusiškai išnaudotas yra būtina išspręsti sektoriaus plėtrą ribojančias problemas:

  • Silpni žvejybos turizmo sektoriaus pajėgumai, kad patenkinti klientų augančius poreikius;
  • Silpna valdymo sistema, pasižyminti skirtingomis ES teisinės sistemos nacionalinėmis interpretacijomis;
  • Silpnas ekosistemų paslaugų valdymas, pavyzdžiui, šlakių išteklių nepakankamai gera būklė, kad užtikrinti žvejybos turizmo plėtrą.

Tuo pačiu siekiama integruoto ES Bendrosios žuvininkystės politikos, Vandens politikos direktyvos ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslų siekimo. Projektas reikšmingai prisidės prie ES Strategijos Baltijos jūros regionui siekių patenkinti augančią specifinius aukštos kokybės turizmo produktų paklausos ir mažųjų bei vidutinių įmonių veiklos tarptautiškumo didinimo. Projekto tikslinės grupės yra MVĮ (žvejybos paslaugų teikėjai, žvejybos vadovai) ir jų asociacijos, vadovaujančiosios institucijos, pakrantės savivaldybės ir turizmo sektoriaus atstovai.

Projekto trukmė: 2017 m. spalio 1 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d.
Projekto biudžetas: 3,22 mln. EUR.
Pagrindinis partneris: Stokholmo grafystės administracinė taryba (County Administrative Board in Stockholm)

Projekto turinys

  • WP 2. Development and promotion of coastal fishing tourism destinations (Pakrantės žvejybos turizmo vietų sukūrimas, vystymas ir reklama)
  • WP 3. Policy reform studies and dialogue (Politikos reformos studijos ir dialogas)
  • WP 4. Assessment of status and management of sea trout rivers and stocks (Šlakių išteklių ir upių būklės įvertinimas ir tvarus valdymas)

Numatomi rezultatai

  • pakrančių žvejybos turizmo plėtros modelis, kuris bus naudojamas kaip mokomoji priemonė tikslinėms grupėms;
  • naujas Baltijos jūros žvejybos turizmo produktas – penkių demonstracinių žvejybos vietų strateginiai plėtros planai. Projekte numatytos penkios žvejybos vietos, turi tapti ekologinio prekės ženklo „Baltic Trout“ pagrindu;
  • strateginis tarptautinis veiksmų planas dėl žvejybos turizmo sektoriaus Baltijos jūros regione;
  • formaliai veikiantis tarpusavio mokymosi tinklas, skirtas žvejybos turizmui skatinti regione;
  • bendri standartizuoti sprendimai efektyviam šlakių išteklių būklės vertinimui ir valdymui;
  • Baltijos upių atstatymo vadovas (Baltic Toolbox for River Restoration) apie standartizuotas efektyviausias upių atkūrimo priemones ir technologinius sprendimus. Upių atstatymo priemonės bus taikomos ir praktiškai, įgyvendinant penkis demonstracinius projektus, kurių vienas – Lietuvoje, Smiltelės upėje. RETROUT projekto rėmuose Smiltelės upės baseine yra numatomos veiklos, skirtos pagerinti upės ekologinę būklę (sumažinti organinę taršą (N ir P kiekius vandenyje) ir eutrofikaciją) – Smiltelės tvenkinių sistemos rekultivacija; ir padidinti šlakių rituolių produkciją upėje – šlakių nerštaviečių ir jauniklių augimo buveinių sukūrimas Smeltaitės upėje.